Ferdinand von Zeppelin

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Zeppelin 1900

Grafas Ferdinandas fon Cepelinas, Prūsijos armijos aristokratas, susipažino su orlaiviais 1863 m. Amerikos pilietinio karo metu. Būdamas Sąjungos armijos stebėtoju, jis dalyvavo pakeliant pririšamą aerostatą ir net skrido vienu iš jų. 1891 m. Vokietijoje jis anksti atsistatydino iš armijos, norėdamas kurti orlaivius civiliams gyventojams ir karo tikslams. „Cepelinas“ pirmą kartą pakilo į orą 1900 m. liepos 2 d.

Frydrichšafene įkūręs gamyklą, Ceppelinas panaudojo savo žmonos Isabellos turtus didžiulio baliono, 128 m. ilgio ir 11,5 m. skersmens, statybai. Jis buvo užpildytas 11,298 m3 vandenilio septyniolikoje atskirų dujų kamerų, padengtų kaučiuku impregnuota medžiaga. Medvilninis audeklas laikė lengvo metalo rėmą. Apatinėje korpuso dalyje buvo pakabintos dvi aliuminio gondolos. Gondolose buvo sumontuota po vieną benzininį keturių taktų, 16 A.J., 420 kg svorio vandeniu aušinamą “Daimler” variklį. Kiekvienas variklis per dantytus ratus suko po du oro sraigtus. Gale ir priekyje buvo dvi vairų poros. Gondolos po balionu buvo skirtos keleiviams.

Pirmo dirižablio skrydžio metu penkių žmonių komanda per aštuoniolika minučių nuskrido juo beveik 6 km 396 m aukštyje. Iki I pasaulinio karo dirižabliais buvo skraidinti 35 000 žmonių visoje Vokietijoje, ir neįvyko nei vieno nelaimingo atsitikimo. „Cepelinais“ karo metu buvo bombarduojamos Britanija ir Prancūzija, tačiau ir jie patys pasirodė esą menkai apsaugoti nuo atakų. Grafo Ceppelino mirtis 1917 m. ir mirtini dirižablių R101 1924 m. ir „Hinderburg“ 1936 m. sudužimai parodė, kad skraidymo ateitis bus siejama su lėktuvais. Nepaisant to, „cepelinai“ buvo vis dar gaminami Frydrichšafeno gamykloje iki 1997 m.