Giluišiai (Punskas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
-cat.
Pakajus (aptarimas | indėlis)
S red.
Eilutė 6: Eilutė 6:
Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo XVII a. antros pusės - žinomas Giluišgirio miškas su Barsukalniu. Senovėje Barsukalnio viršūnėje stovėjo koplytėlė. Prieš [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] Vincas Markevičius įkūrė pirmą privačią mokyklą (mokytojas Vailokaitis). 1920 m. tarpvalstybinė [[Suvalkų sutartis|demarkacinė linija]] kaimą padalino į dvi dalis: mažesnioji atiteko Lietuvai (Dabartinis [[Giluišiai (Kalvarija)|Giluišių kaimas]] Kalvarijų savivaldybėje), o didesnioji liko Lenkijoje.Tarpukaryje Giluišiuose dar kuris laikąas veikė pradinė lietuviška pradinė mokykla, [[Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugija|Šv.Kazimiero draugijos]] skyrius, kitos lietuviškos organizacijos. 1935 m. mokykla paversta lenkiška, lietuviškų organizacijų veikla sustabdyta. 1959 m. Giluišių, [[Trumpalis|Trumpalio]] ir [[Vaičiuliškės|Vaičiuliškių]] kaimų gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą. Į Giluišius įjungtas buvęs Trumpoliškių kaimas. <ref> [http://www.bialystok.uw.gov.pl/PUWMCMS/Administracja_Samorzadowa/miejscowości.aspx?id=73 1]</ref>
Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo XVII a. antros pusės - žinomas Giluišgirio miškas su Barsukalniu. Senovėje Barsukalnio viršūnėje stovėjo koplytėlė. Prieš [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] Vincas Markevičius įkūrė pirmą privačią mokyklą (mokytojas Vailokaitis). 1920 m. tarpvalstybinė [[Suvalkų sutartis|demarkacinė linija]] kaimą padalino į dvi dalis: mažesnioji atiteko Lietuvai (Dabartinis [[Giluišiai (Kalvarija)|Giluišių kaimas]] Kalvarijų savivaldybėje), o didesnioji liko Lenkijoje.Tarpukaryje Giluišiuose dar kuris laikąas veikė pradinė lietuviška pradinė mokykla, [[Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugija|Šv.Kazimiero draugijos]] skyrius, kitos lietuviškos organizacijos. 1935 m. mokykla paversta lenkiška, lietuviškų organizacijų veikla sustabdyta. 1959 m. Giluišių, [[Trumpalis|Trumpalio]] ir [[Vaičiuliškės|Vaičiuliškių]] kaimų gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą. Į Giluišius įjungtas buvęs Trumpoliškių kaimas. <ref> [http://www.bialystok.uw.gov.pl/PUWMCMS/Administracja_Samorzadowa/miejscowości.aspx?id=73 1]</ref>
== Žymūs žmonės ==
== Žymūs žmonės ==
* Knygnešys [[Vincas Markevičius]] ([[1866]] m. [[lapkričio 27]] d. Giluišiuose – [[1938]] m. [[vasario 21]] d. [[Sangrūda]], [[Punsko valsčius]], Lietuva).
* Knygnešys [[Vincas Markevičius]] ([[1866]] m. [[lapkričio 27]] d. Giluišiai – [[1938]] m. [[vasario 21]] d. [[Sangrūda]], [[Punsko valsčius]], Lietuva).
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
<references/>
<references/>

20:59, 4 sausio 2009 versija

Apie kaimą Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijoje žr. Giluišiai (Kalvarija).

Giluišiai (Punskas) (lenk. Giłujsze) – lietuviškas kaimas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje, Punsko valsčiuje. Seniūnas Jonas Vilčiauskas (Jan Wilczewski) (2008 m.). XX a. 8 dešimtmetyje kaime gyveno 39 žmonės. Paminklinis akmuo knygnešiui Vincui Markevičiui.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo XVII a. antros pusės - žinomas Giluišgirio miškas su Barsukalniu. Senovėje Barsukalnio viršūnėje stovėjo koplytėlė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vincas Markevičius įkūrė pirmą privačią mokyklą (mokytojas Vailokaitis). 1920 m. tarpvalstybinė demarkacinė linija kaimą padalino į dvi dalis: mažesnioji atiteko Lietuvai (Dabartinis Giluišių kaimas Kalvarijų savivaldybėje), o didesnioji liko Lenkijoje.Tarpukaryje Giluišiuose dar kuris laikąas veikė pradinė lietuviška pradinė mokykla, Šv.Kazimiero draugijos skyrius, kitos lietuviškos organizacijos. 1935 m. mokykla paversta lenkiška, lietuviškų organizacijų veikla sustabdyta. 1959 m. Giluišių, Trumpalio ir Vaičiuliškių kaimų gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą. Į Giluišius įjungtas buvęs Trumpoliškių kaimas. [1]

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. 1

Literatūra

Giluišiai (Punskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 656 psl.

Nuorodos