Bosinė gitara: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: be:Бас-гітара
Escarbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: el:Μπάσσο
Eilutė 43: Eilutė 43:
[[da:El-bas]]
[[da:El-bas]]
[[de:E-Bass]]
[[de:E-Bass]]
[[el:Μπάσσο]]
[[en:Bass guitar]]
[[en:Bass guitar]]
[[eo:Basgitaro]]
[[eo:Basgitaro]]

21:19, 3 sausio 2009 versija

Bosinė gitara – styginis muzikos instrumentas.

Fender Jazz Bass '60

Istorija

Bosinės gitaros „tėvu“ laikomas kontrabosas – akustinis, didelis, vertikaliai laikomas muzikos instrumentas.

Pirmosios elektrinės bosinės gitaros pasirodė XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Pirmąjį bosą, skirtą plačiajai auditorijai, „Fender Precision Bass“, 1951 metais pagamino Leo Fenderis, žymus gitarų meistras ir kūrėjas. Jis patraukė muzikantų dėmesį, nes buvo mažesnis už kontrabosą (patogiau vežiotis, leido muzikantui judėti scenoje), buvo jungiamas į stiprintuvą (kontraboso garsas priklausė tik nuo jo akustinių savybių), bei grifo suskirstymu į skirsnius (būdavo tikslesnė nata). 1954 metais buvo truputį pakeista jo forma ir suapvalinti kampai, o 1957 garso ėmiklis padalintas į dvi dalis – viena jų skirta dviems viršutinėms stygoms, kita dviems apatinėms. Tais pačiais metais šis bosas jau visiškai įgavo tokią formą, kokią ir dabar įpratę matyti muzikantai ir klausytojai.

1960 metais pasirodė kita, tačiau panaši į pirmąją, bosinė gitara – „Fender Jazz Bass“. Šis modelis tapo viso pasaulio bosistų numylėtiniu.

Po kiek laiko Fenderio išradimu susidomėjo ir kiti gitarų gamintojai, prasidėjo masinė jų gamyba.

Bosinių gitarų tipai

Bosinės gitaros gali būti skirstomos į tipus pagal daugelį kriterijų.

  • Korpusas:
    • Korpuso forma – šiuo metu gaminamos labai skirtingų formų bosinės gitaros. Forma lemia ne tik instrumento išvaizdą, bet ir grojimo patogumą.
    • Korpuso tipas – bosinės gitaros (kaip ir klasikinės gitaros) būna akustinės, pusiau akustinės ir elektrinės. Akustinės bos. gitaros garsas sustiprinamas rezonancinėje dėžėje, elektrinės bos. gitaros garsas ėmiklių pagalba yra paverčiamas elektros signalais ir sustiprinamas stiprintuvu, pusiau akustinė bos. gitara turi ir akustinės, ir elektrinės bos. gitaros savybių.
  • Stygos:
    • Skaičius – dažniausiai sutinkami klasikiniai keturstygiai bosai, tačiau pastaruoju metu populiarėja ir penkiastygiai ar šešiastygiai. Gaminami ir daugiau stygų turintys instrumentai.
    • Ilgis – stygos ilgiu laikomas atstumas nuo tilto iki kaklelio (kitaip sakant, visa virpanti stygos dalis). Standartinis ilgis yra 34 coliai (864 mm), tačiau labai dažnai būna ilgesnių arba trumpesnių variantų.
    • Derinimas – bosinės gitaros dažniausiai derinamos tarpais po 5 pustonius:
      • Keturstygio – stygos derinamos E A D G (skaičiuojant nuo viršutinės) natomis
      • Penkiastygio – dažniausiai B E A D G, kartais E A D G C
      • Šešiastygio – B E A D G C, kartais B E A D G B, retai F# B E A D G
      • Oktavinis bosas derinamas kaip ir paprastas, tačiau oktava aukščiau
      • Stygos gali būti grupuojamos. Tokiu atveju stygos iš vienos grupės derinamos oktavos skirtumu
      • Pasitaiko ir kitokių, nestandartinių, derinimų, kurie naudojami rečiau
  • Skirsniai – grifas gali būti sudalintas į skirsnius, arba ne. Nuo to priklauso garso skambesys bei grojimo technika