Lietuvninkai

Lietuvninkai - tai lietuviai, gyvenę Mažojoje (arba Prūsų) Lietuvoje, kuri apėmė Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės Karaliaučiaus krašte, o taip pat Klaipėdos apskrityje.

Žodžiai lietuvninkas ir lietuvis ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (Литовники) minimi jau Pskovo antrojo metraščio 1341 m. įraše ("а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников").

Pskovo trečiajame metraštyje ryšium su 1262 m. įvykiais lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto litvino (литвин). Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius, t. y. lietuvninkump ir žemaičiump. Čia visur lietuvninkai - tiesiog etnonimo lietuviai variantas. Tačiau laikui bėgant Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas lietuvis, o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas lietuvninkas. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą.

Ypač pavadinimą išpopuliarino Jurgis Zauerveinas eilėraščiu "Lietuvninkai mes esam gimę", kuris su kompozitoriaus S. Šimkaus 1908 m. parašyta melodija laikomas Mažosios Lietuvos himnu.