Erodas Archelajus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Herod Archelaus.jpg|300px|thumb|Erodo Archelajaus moneta]]
'''Erodas Archelajus''' ([[23 m. pr. m. e.]] — [[18]] metai po m. e.) - [[Samarija|Samarijos]], [[Judėja|Judėjos]] ir Idumėjos etnarchas ([[4 m. pr. m. e.]] — [[6]] metai po m. e.) — [[Erodas I Didysis|Erodo Didžiojo]] ir jo žmonos Maltakės sūnus.
'''Erodas Archelajus''' ([[23 m. pr. m. e.]] — [[18]] metai po m. e.) - [[Samarija|Samarijos]], [[Judėja|Judėjos]] ir Idumėjos etnarchas ([[4 m. pr. m. e.]] — [[6]] metai po m. e.) — [[Erodas
I Didysis|Erodo Didžiojo]] ir jo žmonos Maltakės sūnus.


Erodas buvo paskiręs Archelajų savo karalystės įpėdiniu, o kitiems kitiems savo sūnums [[Erodas Antipas|Erodui Antipui]] ir [[Erodas Pilypas II|Erodui Pylipui II]] paskyrė mažesnes sritis (tetrarchija|tetrarchijas).
{{biograf-stub}}

{{ist-stub}}
==Valdymas==

Po Erodo mirties, Archelajus ne iš karto peremė karalystę, bet nuvyko į [[Roma|Romą]] pas [[Augustas|imperatorių Augustą]], kad šis patvirtintų jo valdymo teisę. Tačiau prieš jo išvykimą, [[Jeruzalės šventykla|Jėruzalės šventykloje]] įvyko neramumai Erodo priešininkų gretose. Tai įvyko Paschos metu, kai į Jėruzalę sueidavo minios žydų iš visų [[Regionas|regionų]]. Kad padarytų ramybę, Archelajus išsiuntė vieną savo kariuomenės būrį, tačiau neramumai peraugo į sukulimą ir minios žydų Erodo būrį užmetė akmeninimis, kol visiškai nesutriuškino. Tuomet Archelajus siuntė visa savo kariuomenę, tame tarpe ir [[Kavalerija|kavaleriją]]. Sukilimas buvo nuramintas jėga, tačiau žuvo apie [[3000]] žmonių.

Po sukilimo numalšinimo į Romą, apart Archelajaus nuvyko Erodas Antipas, o taip pat ir būrys Archelajaus priešininkų, siekiantis, kad jis nepaveldėtų sosto. Tačiau imperatorius, išklausęs abi puses, sekė Erodo pavyzdžiu ir vis dėlto sostą atidavė Archelajui. Imperatorius Augustas patvirtino visą karališką galią Archelajui, apart "karaliaus" titulo. Vietoj karaliaus. Archelajus tapo etnarchu - "tautos valdytoju". Taigi, pagal Erodo paliktus nurodymus, Archelajus tapo Samarijos, Idumėjos ir Judėjos (tuo tarpu ir Jėruzalės) valdytoju.

Grįžęs kaip valdovas iš Romos, Archelajus vedė savo vėliuonio brolio Aleksandro našlę. Dėl žiauraus elgesio su savo pavaldiniais, Augustas [[6]] m.e. metais ištrėmė Archelajų į [[Galija|Galiją]], konfiskavęs jo turtą.

Tokiu būdu pasibaigė Archelajaus valdymas, o jo valdomos teritorijos tapo Romos provincija, valdoma [[Prokuratorius|prokuratoriaus]].

==Paminėjimai Biblijoje==

Mato evangelijoje 2:22 pasakojama kad [[Juozapas]] ir [[Marija]] išgirdę, jog Archelajus valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Juozapas įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste.

Luko evangelijoje 19:12-14 Jėzaus palyginimas greičiausiai turi omenyje valdytoją Archelajų.


[[Kategorija:Senovės Romos asmenybės|Archelajus, Erodas]]
[[Kategorija:Senovės Romos asmenybės|Archelajus, Erodas]]

12:13, 24 gruodžio 2008 versija

Erodo Archelajaus moneta

Erodas Archelajus (23 m. pr. m. e.18 metai po m. e.) - Samarijos, Judėjos ir Idumėjos etnarchas (4 m. pr. m. e.6 metai po m. e.) — [[Erodas I Didysis|Erodo Didžiojo]] ir jo žmonos Maltakės sūnus.

Erodas buvo paskiręs Archelajų savo karalystės įpėdiniu, o kitiems kitiems savo sūnums Erodui Antipui ir Erodui Pylipui II paskyrė mažesnes sritis (tetrarchija|tetrarchijas).

Valdymas

Po Erodo mirties, Archelajus ne iš karto peremė karalystę, bet nuvyko į Romą pas imperatorių Augustą, kad šis patvirtintų jo valdymo teisę. Tačiau prieš jo išvykimą, Jėruzalės šventykloje įvyko neramumai Erodo priešininkų gretose. Tai įvyko Paschos metu, kai į Jėruzalę sueidavo minios žydų iš visų regionų. Kad padarytų ramybę, Archelajus išsiuntė vieną savo kariuomenės būrį, tačiau neramumai peraugo į sukulimą ir minios žydų Erodo būrį užmetė akmeninimis, kol visiškai nesutriuškino. Tuomet Archelajus siuntė visa savo kariuomenę, tame tarpe ir kavaleriją. Sukilimas buvo nuramintas jėga, tačiau žuvo apie 3000 žmonių.

Po sukilimo numalšinimo į Romą, apart Archelajaus nuvyko Erodas Antipas, o taip pat ir būrys Archelajaus priešininkų, siekiantis, kad jis nepaveldėtų sosto. Tačiau imperatorius, išklausęs abi puses, sekė Erodo pavyzdžiu ir vis dėlto sostą atidavė Archelajui. Imperatorius Augustas patvirtino visą karališką galią Archelajui, apart "karaliaus" titulo. Vietoj karaliaus. Archelajus tapo etnarchu - "tautos valdytoju". Taigi, pagal Erodo paliktus nurodymus, Archelajus tapo Samarijos, Idumėjos ir Judėjos (tuo tarpu ir Jėruzalės) valdytoju.

Grįžęs kaip valdovas iš Romos, Archelajus vedė savo vėliuonio brolio Aleksandro našlę. Dėl žiauraus elgesio su savo pavaldiniais, Augustas 6 m.e. metais ištrėmė Archelajų į Galiją, konfiskavęs jo turtą.

Tokiu būdu pasibaigė Archelajaus valdymas, o jo valdomos teritorijos tapo Romos provincija, valdoma prokuratoriaus.

Paminėjimai Biblijoje

Mato evangelijoje 2:22 pasakojama kad Juozapas ir Marija išgirdę, jog Archelajus valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Juozapas įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste.

Luko evangelijoje 19:12-14 Jėzaus palyginimas greičiausiai turi omenyje valdytoją Archelajų.