Michel Rocard: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
[[1949]] m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, [[1954]] m. jos sekretorius ir [[Prancūzijos socialistų partija|SFIO narys]]. [[1959]] m. perėjo į ''Autonominę socialistų partiją'', [[1960]] m. į ''Jungtinę socialistų partiją'', [[1967]] m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. [[1974]] m. su grupe perėjo į [[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos socialistų partiją]] (PS), [[1975]] m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, [[1993]] – [[1994 ]] m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino. |
[[1949]] m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, [[1954]] m. jos sekretorius ir [[Prancūzijos socialistų partija|SFIO narys]]. [[1959]] m. perėjo į ''Autonominę socialistų partiją'', [[1960]] m. į ''Jungtinę socialistų partiją'', [[1967]] m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. [[1974]] m. su grupe perėjo į [[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos socialistų partiją]] (PS), [[1975]] m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, [[1993]] – [[1994 ]] m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino. |
||
[[ Category:Politikai]] |
[[ Category:Politikai|Rokaras]] |
||
[[de:Michel Rocard]] |
[[de:Michel Rocard]] |
||
19:37, 9 sausio 2006 versija
Mišelis Rokaras (Michell Rocard, g. 1930 m. rugpjūčio 23 d. Kurbevua, Aukštutinės Senos departamente, fiziko atomininko Ivo Rokaro sūnus) - teisininkas ir politologas, 1988 -1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas.
Biografija
1954 m. baigė Nacionalinę administravimo mokyklą, rengiančią kadrus valstybės tarnybai.
Profesinė veikla
Baigęs studijas dirbo finansų inspektoriumi, bet po reportažų iš Alžyro dienraščiams „Le Monde“ (Pasaulis) ir „France Observateur“ (Prancūzijos apžvalga), teko su valdininko darbu atsisveikinti. 1969 – 1999 m. Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) narys. 1977 m. išrinktas Konflano meru. 1981 - 1985 m. Prancūzijos planavimo, žemės ūkio ministras, 1988 - 1991 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. 1995 - 1997 m. Yvelino departamento atstovas Senate. Nuo 1999 m. Europarlamento narys, 1999 -2004 m. buvo jo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komisijos pirmininkas.
Politinė karjera
1949 m. Prancūzijos studentų socialdemokratų sąjungos narys, 1954 m. jos sekretorius ir SFIO narys. 1959 m. perėjo į Autonominę socialistų partiją, 1960 m. į Jungtinę socialistų partiją, 1967 m. išrinktas jos nacionaliniu sekretoriumi. 1974 m. su grupe perėjo į Prancūzijos socialistų partiją (PS), 1975 m. išrinktas jos nacionalinio sekretoriato nariu, 1993 – 1994 m. PS pirmasis sekretorius, po pralaimėtų Europarlamento rinkimų atsistatydino.