Pogradecis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hsb:Pogradec
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{coor title dm|40|54|N|20|39|E|region:AL_type:city}}
{{coor title dm|40|54|N|20|39|E}}
[[Image:Church in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio ortodoksų bažnyčia]]
[[Image:Church in Pogradec.jpg|right|thumb|300px|Stačiatikių bažnyčia]]
[[Image:Hotel Royal in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio krantinė]]
'''Pogradecis''' ([[Albanų kalba|Albanų k.]]: ''Pogradeci'', [[Makedonų kalba|makedonų]] ir [[Bulgarų kalba|bulgarų k.]]: ''Подградец'') yra vienuoliktas pagal dydį [[Albanijos miestai|Albanijos miestas]], kurio plotas yra apie 15 km², ir išsidėstęs apie 700 m aukštyje virš [[jūros lygis|jūros lygio]] - istorinėje-geografinėje [[Mokra|Mokros]] srityje. Pagal 2005 m. demogradinius duomenis, mieste gyvena apie 30,000 gyventojų - daugiausia [[albanai|albanų]]. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro [[krikščionys]] [[stačiatikiai]] ir [[musulmonai]].


'''Pogradecis''' ({{sq|Pogradeci}}) miestas pietryčių [[Albanij]]oje, [[Pogradecio apygarda|apygardos]] centras. Užima 15 km² plotą, išsidėstęs 700 m aukštyje virš [[jūros lygis|jūros lygio]], istorinėje-geografinėje [[Mokra|Mokros]] srityje. 30,0 tūkst. gyventojų (2005; daugiausia [[albanai]]. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro [[krikščionys]] [[stačiatikiai]] ir [[musulmonai]].
Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą [[Korčė|Korčos]] apygardos miestas, kartu esantis ir [[Pogradecio srities]] centras. Miestas yra nutolęs 129 km nuo [[Albanija|Albanijos]] sostinės [[Tirana|Tiranos]], 40 km nuo [[Korčia|Korčios]] ir 5 km nuo kaimyninės [[makedonija|Makedonijos]] sienos. Miestas yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli [[Makedonija|Makedonijos]] Respublikos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio [[Ohrido]] ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas [[Pindo kalnai|Pindo kalnų]] priekalnių.


Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą [[Korčės apskr]]ities miestas. Miestas yra nutolęs 129 km nuo sostinės [[Tirana|Tiranos]], 40 km nuo [[Korčė]]s ir 5 km nuo kaimyninės [[Makedonij]]os sienos. Pogradecis yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli [[Makedonij]]os sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio [[Ohridas|Ohrido]] ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas [[Pindo kalnai|Pindo kalnų]] priekalnių.
Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų [[tautinė mažuma|tautinės mažumos]] kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susikoncentravusi viena iš didžiausių etninių makedonų santalkų Albanijoje.


Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų [[tautinė mažuma|tautinės mažumos]] kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susitelkusi viena iš didžiausių etninių makedonų bendruomenė Albanijoje.
Pogradecis yra svarbus [[Albanija|Albanijos]] transporto mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedonijos Respubliką ir [[Graikiją]]. Pogradecis yra ir galutinis [[Duresis|Duresio]] - Pogradeco geležinkelio punktas. Pogradeco miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti [[UNESCO]] pasaulio paveldo dalimi.


Pogradecis yra svarbus [[Albanija|Albanijos]] susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į [[Makedonij]]ą ir [[Graikij]]ą. Tai galutinis [[Duresis|Duresio]]–Pogradecio geležinkelio punktas. Miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. [[Ohrido ežeras]] ir jo apylinkės yra paskelbti [[UNESCO]] pasaulio paveldo dalimi.
Mieste yra sukoncentruota [[lengvoji pramonė]], su dominuojančia vyno gamybos ir maisto paruošos atšakomis.

Mieste yra sutelkta [[lengvoji pramonė]] su dominuojančia vyno gamybos ir maisto pramone.


==Istorija==
==Istorija==
[[Image:Hotel Royal in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio krantinė]]
Pogradecis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmiųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datoujamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] - gyvenviečių liekanų. Jau nuo senovės laikų Ohrido ežero pakrantės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų - [[ilyrai|ilyrų]] genčių.


Pogradecis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] - gyvenviečių liekanų. Jau nuo senovės laikų Ohrido ežero pakrantės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų - [[ilyrai|ilyrų]] genčių.
Jau [[antika|antikos]] laikais dabartinis Pogradecio miestas buvo viena iš svarbesnių gyvenviečių, apie kurios svarbą byloja ir vienoje iš miestą supančių kalvų esantys senovės įtvirtinimų griuvėsiai. Ilgainiui šios vetovės buvo stipriai veikiamos graikijos civilizacijos įtakos. Pogradecis, kaip ir jos apylinkės, ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, [[Romos imperija]]i, [[Bizantija]]i.


Jau [[antika|antikos]] laikais dabartinis Pogradecio miestas buvo viena iš svarbesnių gyvenviečių, apie kurios svarbą byloja ir vienoje iš miestą supančių kalvų esantys senovės įtvirtinimų griuvėsiai. Ilgainiui šios vetovės buvo stipriai veikiamos Graikijos civilizacijos įtakos. Pogradecis su apylinkėmis ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, [[Romos imperija]]i, [[Bizantija]]i.
Nuo VI a. į [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta [[slavų gentys|slavų genčių]] - dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Ilgainiui šis miestas vienu iš svarbesnių [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystės miestų, stačiatikybės centrų. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės, sudarytas iš dviejų [[bulgarų kalba|bulgarų]] ([[makedonų kalba|makedonų]]) kalbos kilmės žodžių: ''под'' (po) ir ''градец'' (''град'' - miestas).


Nuo VI a. į [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta [[slavų gentys|slavų genčių]] - dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Ilgainiui šis miestas vienu iš svarbesnių [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystės miestų, stačiatikybės centrų. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės, sudarytas iš dviejų [[bulgarų kalba|bulgarų]] ([[makedonų kalba|makedonų]]) kalbos kilmės žodžių: ''под'' („po“) + ''градец'' (''град'' - „miestas“).
[[Viduramžiai]]s miestas kurį laiką buvo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - [[Epyro Despotija]]i, vėliau [[Serbija|Serbijos]] karalystei, kol, galiausiai, XIV a. šis miestas atiteko [[Osmanų imperija]]i. Jai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių, suintensyvėjo vietinių slavų albanizacija (iki XIX a. II pusės miesto ir jo apylinkių gyventojų daugumą sudarė [[slavai]]).


[[Viduramžiai]]s miestas kurį laiką buvo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - [[Epyro Despotija]]i, vėliau [[Serbija|Serbijos]] karalystei, kol galiausiai XIV a. šis miestas atiteko [[Osmanų imperija]]i. Jai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių, suintensyvėjo vietinių slavų albanizacija (iki XIX a. 2-osios pusės miesto ir jo apylinkių gyventojų daugumą sudarė [[slavai]]).
1912 m., [[Albanija]]i paskelbus nepriklausiomybę, 1913 m. šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. [[Tarpukaris|Tapukario]] laikotarpiu šiame regione ypač sustiprėjo vietinių slavų [[asimiliacija]], padedant vietos albanų administracijai.


[[1912]] m. [[Albanija]]i paskelbus nepriklausomybę, [[1913]] m. šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. XX a. tarpukariu šiame regione ypač sustiprėjo vietinių slavų [[asimiliacija]], padedant vietos albanų administracijai.
[[II pasaulinis karas|II pasalinio karo]] išvakarėse, 1939 m., miestas, kaip ir likusi Albanija, buvo užimtas [[Italija|Italijos]] kariuomėnės. 1940 - 1941 m. netoli miesto ėjo [[frontas|fronto]] linija, skirianti [[Graikija|Graikijos]] ir [[Italija|Italijos]] kariuomėnes. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės [[Vokietija|Vokietijos]] karuomėnės, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.


[[2PK|II pasalinio karo]] išvakarėse, [[1939]] m. miestas, kaip ir likusi Albanija, buvo užimtas [[Italija|Italijos]] kariuomenės. [[1940]]–[[1941]] m. netoli miesto ėjo fronto linija, skirianti [[Graikija|Graikijos]] ir [[Italija|Italijos]] kariuomenes. [[1943]] m. miestas buvo okupuotas hitlerinės [[Vokietija|Vokietijos]], kol [[1944]] m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.
[[Komunizmas|Komunistų]] diktatūros laikais, miestas buvo industrializuojamas bei plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo dešimto dešimtmečio ekonominės bei nuo 1997 m. finansinės krizės.

[[Komunizmas|Komunistų]] diktatūros laikais miestas buvo industrializuojamas ir plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo 10-ojo dešimtmečio ekonominės ir nuo [[1997]] m. finansinės krizės.


==Architektūra ir archeologija==
==Architektūra ir archeologija==
Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste bei jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių [[Bizantija|Bizantijos]] laikų [[bažnyčia|bažnyčių]], osmanų laikotarpio [[mečetė|mečečių]], tiltų bei gyvenamųjų namų.


Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste ir jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių [[Bizantija|Bizantijos]] laikų [[bažnyčia|bažnyčių]], osmanų laikotarpio [[mečetė|mečečių]], tiltų bei gyvenamųjų namų.
Komunistinės didktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.

Komunistinės didktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.

==Sportas==
* [[KS Pogradeci]] (futbolas)


==Šaltiniai==
==Šaltiniai==
*http://www.pogradec.info
* [http://www.pogradec.info]
*http://www.poradeci.com
* [http://www.poradeci.com]
*http://www.explorepogradec.com
* [http://www.explorepogradec.com]
*[http://unitedalbanian.com/gallery/thumbnails.php?album=78 Pictures of Pogradec]


[[kategorija:Albanijos miestai]]
[[kategorija:Albanijos miestai]]

10:12, 9 gruodžio 2008 versija

40°54′ š. pl. 20°39′ r. ilg. / 40.900°š. pl. 20.650°r. ilg. / 40.900; 20.650

Stačiatikių bažnyčia

Pogradecis (alb. Pogradeci) – miestas pietryčių Albanijoje, apygardos centras. Užima 15 km² plotą, išsidėstęs 700 m aukštyje virš jūros lygio, istorinėje-geografinėje Mokros srityje. 30,0 tūkst. gyventojų (2005; daugiausia albanai. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro krikščionys stačiatikiai ir musulmonai.

Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą Korčės apskrities miestas. Miestas yra nutolęs 129 km nuo sostinės Tiranos, 40 km nuo Korčės ir 5 km nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Pogradecis yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli Makedonijos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio Ohrido ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas Pindo kalnų priekalnių.

Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų tautinės mažumos kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susitelkusi viena iš didžiausių etninių makedonų bendruomenė Albanijoje.

Pogradecis yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedoniją ir Graikiją. Tai galutinis Duresio–Pogradecio geležinkelio punktas. Miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti UNESCO pasaulio paveldo dalimi.

Mieste yra sutelkta lengvoji pramonė su dominuojančia vyno gamybos ir maisto pramone.

Istorija

Pogradecio krantinė

Pogradecis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo akmens amžiaus laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir geležies amžiaus - gyvenviečių liekanų. Jau nuo senovės laikų Ohrido ežero pakrantės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų - ilyrų genčių.

Jau antikos laikais dabartinis Pogradecio miestas buvo viena iš svarbesnių gyvenviečių, apie kurios svarbą byloja ir vienoje iš miestą supančių kalvų esantys senovės įtvirtinimų griuvėsiai. Ilgainiui šios vetovės buvo stipriai veikiamos Graikijos civilizacijos įtakos. Pogradecis su apylinkėmis ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, Romos imperijai, Bizantijai.

Nuo VI a. į Balkanų pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta slavų genčių - dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių. Ilgainiui šis miestas vienu iš svarbesnių Bulgarijos karalystės miestų, stačiatikybės centrų. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės, sudarytas iš dviejų bulgarų (makedonų) kalbos kilmės žodžių: под („po“) + градец (град - „miestas“).

Viduramžiais miestas kurį laiką buvo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - Epyro Despotijai, vėliau Serbijos karalystei, kol galiausiai XIV a. šis miestas atiteko Osmanų imperijai. Jai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių, suintensyvėjo vietinių slavų albanizacija (iki XIX a. 2-osios pusės miesto ir jo apylinkių gyventojų daugumą sudarė slavai).

1912 m. Albanijai paskelbus nepriklausomybę, 1913 m. šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. XX a. tarpukariu šiame regione ypač sustiprėjo vietinių slavų asimiliacija, padedant vietos albanų administracijai.

II pasalinio karo išvakarėse, 1939 m. miestas, kaip ir likusi Albanija, buvo užimtas Italijos kariuomenės. 19401941 m. netoli miesto ėjo fronto linija, skirianti Graikijos ir Italijos kariuomenes. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos, kol 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.

Komunistų diktatūros laikais miestas buvo industrializuojamas ir plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo 10-ojo dešimtmečio ekonominės ir nuo 1997 m. finansinės krizės.

Architektūra ir archeologija

Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste ir jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių Bizantijos laikų bažnyčių, osmanų laikotarpio mečečių, tiltų bei gyvenamųjų namų.

Komunistinės didktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.

Sportas

Šaltiniai