Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S nuorodos |
|||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Nuo [[1923]] m. buvo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos Universiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. Kaune išleistą Teisingumo ministerijos leidinį “Lietuvos teismas [[1918]] – [[1928]] m.“, pirmininkavo pirmajam lietuvių - latvių - estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] gegužės 21–23 d. |
Nuo [[1923]] m. buvo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos Universiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. Kaune išleistą Teisingumo ministerijos leidinį “Lietuvos teismas [[1918]] – [[1928]] m.“, pirmininkavo pirmajam lietuvių - latvių - estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] gegužės 21–23 d. |
||
Aišbės slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuviškasis balsas“, „Vienybė lietuvninkų“, „Garsas“, „Varpas“, „Nemuno sargas“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ ([[1892]] m.), trumpų satyros vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ ([[1928]] m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių. |
Aišbės slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuviškasis balsas“, „Vienybė lietuvninkų“, „Garsas“, „Varpas“, „Nemuno sargas“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ ([[1892]] m.), trumpų [[satyra|satyros]] vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ ([[1928]] m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių. |
||
[[1931]] m. gavo aukščiausią Lietuvoje apdovanojimą – Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordiną. Gimtuosiuose Paežeriuose pastatytas jam skirtas stogastulpis (tautodail. Leonas Juozonis). |
[[1931]] m. gavo aukščiausią Lietuvoje apdovanojimą – Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordiną. Gimtuosiuose Paežeriuose pastatytas jam skirtas stogastulpis (tautodail. Leonas Juozonis). |
||
22:45, 8 sausio 2006 versija
Antanas Kriščiukaitis - Aišbė (1864 m. liepos 24 d. Paežeriuose (Vilkaviškio r.) – 1933 m. spalio 30 d. Kaune) - rašytojas, teisininkas, profesorius.
1918 m. iš Rusijos grįžo į Lietuvą ir likusią gyvenimo dalį čia kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ir iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko pareigas. 1920 m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą „Teisė“, kūrė lietuvišką teisinę terminiją.
Nuo 1923 m. buvo Lietuvos Universiteto Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo 1930 m. Kaune išleistą Teisingumo ministerijos leidinį “Lietuvos teismas 1918 – 1928 m.“, pirmininkavo pirmajam lietuvių - latvių - estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune 1931 gegužės 21–23 d.
Aišbės slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuviškasis balsas“, „Vienybė lietuvninkų“, „Garsas“, „Varpas“, „Nemuno sargas“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ (1892 m.), trumpų satyros vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ (1928 m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių. 1931 m. gavo aukščiausią Lietuvoje apdovanojimą – Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordiną. Gimtuosiuose Paežeriuose pastatytas jam skirtas stogastulpis (tautodail. Leonas Juozonis).