Lageras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
WikiBotas (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ta:லாகர்
S robotas Pridedama: bar:Lagerbier
Eilutė 39: Eilutė 39:
[[Kategorija:Alus]]
[[Kategorija:Alus]]


[[bar:Lagerbier]]
[[da:Lagerøl]]
[[da:Lagerøl]]
[[de:Lager (Bier)]]
[[de:Lager (Bier)]]

00:56, 4 gruodžio 2008 versija

Lager (arba apatinės fermentacijos alus) – tai lengvo skonio alus, fermentuojamas žemoje terperatūroje lėto poveikio alaus mielėmis, bei brandinamas (laikomas) tam tikrą laiką vėsiai. Lager yra vienas iš trijų pasaulyje egzistuojančių alaus tipų, šio tipo alus yra populiariausias pasaulyje. Labiausiai paplitę yra šviesieji lager tipo alūs (pale lager).

Lager alaus rūšių skonis gali įvairuoti nuo salsvo iki kartaus, spalva – nuo skaidrios gelsvos iki juodos. Dauguma lager tipo alaus rūšių yra šviesios spalvos, turi daug angliarūgštės, vidutiniškai arba stipriai jaučiamas apynių skonis, 3-5% alkoholio tūrio.

Istorija

XIX a. Bavarijos aludariai išvirtą alų tam tikrą laiką laikydavo vėsiai, kad jis subręstų. Šitokį alų jie vadino Lagerbier (vokiškai lagern reiškia saugoti). Šitokia praktika palaipsiui vystėsi keletą šimtmečių, susidarė alaus mielių rūšis, gyvenanti (ir vykdanti fermentaciją) žemoje temperatūroje. Šios rūšies mielės nusėda į indo apačią (iš čia apibūdinimas apatinės fermentacijos alus).

1820-1830 m. Miuncheno (Bavarija) alaus daryklos „Spaten“ savininkų sūnus Gabriel Sedlmayr keliavo po Europą, siekdamas patobulinti savo alaus gamybos žinias. Sugrįžęs į Miuncheną, įgytas žinias jis panaudojo kurdamas stabilesnio skonio lager alaus gamybos būdą. Tų laikų lager alus skyrėsi nuo šiuolaikinio šviesiojo alaus; kadangi Miuncheno apylinkių vanduo yra kietas, alus buvo tamsios spalvos.

Naujas pagerinto lager alaus receptas sparčiai plito Europoje. 1840-1841 m. Sedlmayro draugas Anton Dreher, naudamasis naujuoju receptu, pagerino Vienoje gamintą alų. Kadangi Vienoje vanduo buvo minkštesnis, buvo galima naudoti švelnesnį salyklą, alus buvo gintarinės-rausvos spalvos.

1842 m. bavaras aludaris Čekijos Pilzeno mieste naująjį lager receptą išbandė su vietiniu salyklu ir vietiniu (ypač minštu) vandeniu. Išvirtas alus buvo labai šviesios, auksinės spalvos. Ši nauja alaus rūšis, žinoma kaip Pilsener arba Pilsner (sutrumpintai – Pils), susilaukė didžiulio pasisekimo ir sparčiai pradėjo plisti po Europą.

Gamyba

Lager tipo mielės (Saccharomyces pastorianus ar Saccharomyces carlsbergensis) fermentuoja misą žemoje temperatūroje, ir nusėda indo apačioje.

Pirminė fermentacija paprastai vyksta 7-12°C temperatūroje, ją seka ilga antrinė fermentacija 0-4°C temperatūroje. Šios antrosios fazės (dėl kurios šio tipo alus ir vadinamas lager, nes „saugomas“ šaltai) metu alus tampa skaidrus, o skonis – švelnus, šaltyje susidaro esteriai ir kiti šalutiniai produktai, lemiantys „gaivesnį“ ir „švaresnį“ skonį. Kartu aluje susidaro angliarūgštė.

Aukštos kokybės alūs brandinami žemoje temperatūroje ilgą laiką (iki kelių mėnesių). Šiuolaikinėmis technologijomis gaminamos žemesnės kokybės pigesnio alaus rūšys brandinamos žymiai trumpiau, vos 1-3 savaites.

Rūšys