Pusiaužiemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Pusiaužiemis, žiemos saulėgrįža''' (senovės lietuvių dar vadinta: ''Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis'') |
'''Pusiaužiemis, žiemos saulėgrįža''' (senovės lietuvių dar vadinta: ''Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis'') – metų laikotarpis, kuomet [[Saulė]] pasiekia minimalų aukštį [[zenitas|zenite]]. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Šiaurės pusrutulyje būna [[gruodžio 20]]-[[gruodžio 23|23]] dienomis, pietų - [[birželio 20]]-[[birželio 23|23]] dienomis. Pusiaužiemis reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymimas įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Iš senovės judėjų apeigų išsivystė [[Kalėdos]], Japonijoje švenčiama [[Amaterasu]], Kinijoje - [[Todži]], Peru - [[Inti Raymi]], senovės Graikijoje - [[Saturnalijos]], Romoje - [[Sol Invictus]], germanų tautose - [[Jolė]], slavų, baltų tautose - Kalėda. |
||
== Krikščioniškas pusiaužiemis Lietuvoje == |
== Krikščioniškas pusiaužiemis Lietuvoje == |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
== Taip pat žiūrėkite == |
== Taip pat žiūrėkite == |
||
*[[Vidurvasaris]] |
*[[Vidurvasaris]] |
||
*[[Pavasario |
*[[Pavasario lygiadienis]] |
||
*[[Rudens |
*[[Rudens lygiadienis]] |
||
[[Kategorija:Sferinė astronomija]] |
[[Kategorija:Sferinė astronomija]] |
||
12:18, 22 lapkričio 2008 versija
Pusiaužiemis, žiemos saulėgrįža (senovės lietuvių dar vadinta: Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis) – metų laikotarpis, kuomet Saulė pasiekia minimalų aukštį zenite. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Šiaurės pusrutulyje būna gruodžio 20-23 dienomis, pietų - birželio 20-23 dienomis. Pusiaužiemis reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymimas įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Iš senovės judėjų apeigų išsivystė Kalėdos, Japonijoje švenčiama Amaterasu, Kinijoje - Todži, Peru - Inti Raymi, senovės Graikijoje - Saturnalijos, Romoje - Sol Invictus, germanų tautose - Jolė, slavų, baltų tautose - Kalėda.
Krikščioniškas pusiaužiemis Lietuvoje
Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).
Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.
Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.