Pusiaužiemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Pusiaužiemis''' ('''Kirmėlinė''', '''Kirmių diena''', '''Krikštai''', '''Kumeliuko krikštynos''', '''Viduržiemis''') - kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują... |
pild, tvark. |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Pusiaužiemis, žiemos saulėgrįža''' (senovės lietuvių dar vadinta: ''Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis'') - laikotarpis, kuomet [[Saulė]] pasiekia minimalų aukštį [[zenitas|zenite]] per metus. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Šiaurės pusrutulyje vyksta [[gruodžio 20]]-[[gruodžio 23|23]] dienomis, pietų - [[birželio 20]]-[[birželio 23|23]] dienomis. Pusiaužiemis reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymimas įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Iš senovės judėjų apeigų išsivystė [[Kalėdos]], Japonijoje švenčiama [[Amaterasu]], Kinijoje - [[Todži]], Peru - [[Inti Raymi]], senovės Graikijoje - [[Saturnalijos]], Romoje - [[Sol Invictus]], germanų tautose - [[Jolė]], slavų, baltų tautose - Kalėda. |
|||
'''Pusiaužiemis''' ('''Kirmėlinė''', '''Kirmių diena''', '''Krikštai''', '''Kumeliuko krikštynos''', '''Viduržiemis''') - kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė. |
|||
== Krikščioniškas pusiaužiemis Lietuvoje == |
|||
Sakoma, kad šią dieną iš [[žiemos miegas|žiemos miego]] atsibunda [[meška]], [[barsukas]], [[ežys]] ir apsiverčia ant kito šono, o [[gyvatė]]s, [[kirmėlė]]s, [[žaltys|žalčiai]] atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti). |
Sakoma, kad šią dieną iš [[žiemos miegas|žiemos miego]] atsibunda [[meška]], [[barsukas]], [[ežys]] ir apsiverčia ant kito šono, o [[gyvatė]]s, [[kirmėlė]]s, [[žaltys|žalčiai]] atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti). |
||
| Eilutė 7: | Eilutė 9: | ||
Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: [[sausio 6]] ([[Trys karaliai]]), [[sausio 25]] (Šv. Pauliaus atsivertimas), [[vasario 2]] ([[Grabnyčios]]) ir su kilnojamu pusgavėniu. |
Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: [[sausio 6]] ([[Trys karaliai]]), [[sausio 25]] (Šv. Pauliaus atsivertimas), [[vasario 2]] ([[Grabnyčios]]) ir su kilnojamu pusgavėniu. |
||
[[Kategorija:Astronomija]] |
|||
[[Kategorija:Šventės]] |
[[Kategorija:Šventės]] |
||
[[en:Winter solstice]] |
|||
01:22, 22 lapkričio 2008 versija
Pusiaužiemis, žiemos saulėgrįža (senovės lietuvių dar vadinta: Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis) - laikotarpis, kuomet Saulė pasiekia minimalų aukštį zenite per metus. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Šiaurės pusrutulyje vyksta gruodžio 20-23 dienomis, pietų - birželio 20-23 dienomis. Pusiaužiemis reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymimas įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Iš senovės judėjų apeigų išsivystė Kalėdos, Japonijoje švenčiama Amaterasu, Kinijoje - Todži, Peru - Inti Raymi, senovės Graikijoje - Saturnalijos, Romoje - Sol Invictus, germanų tautose - Jolė, slavų, baltų tautose - Kalėda.
Krikščioniškas pusiaužiemis Lietuvoje
Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).
Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.
Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.