Henrikas Horodničius: Skirtumas tarp puslapio versijų
N |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1933]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Stepono Batoro universitetą]], kuriame dirbo jau nuo [[1929]] m.<ref name="vle">{{VLE|}} 658 p.</ref> [[1943]] m. apgynė gamtos filosofijos mokslų daktaro [[disertacija|disertaciją]], [[1946]] m. – fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją<ref>[http://www.lasercenter.vu.lt/darbuotojai.php?numeris=176&lang=lt Lazerinių tyrimų centras: Doc. dr. Henrikas Horodničius]</ref>. [[1945]]–[[1960]] m. buvo Vilniaus universiteto Bendrosios fizikos katedros vedėjas. [[1945]]–[[1958]] m. buvo [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Fizikos ir matematikos fakulteto]], o [[1950]]–[[1952]] m. – ir [[Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas|Chemijos]] fakultetų dekanas. Docentas nuo [[1940]] m., nuo [[1945]] m. – profesorius. Nuo pat įkūrimo dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto [[Kvantinės elektronikos katedra|Kvantinės elektronikos katedroje]]. |
[[1933]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Stepono Batoro universitetą]], kuriame dirbo jau nuo [[1929]] m.<ref name="vle">{{VLE|7}} 658 p.</ref> [[1943]] m. apgynė gamtos filosofijos mokslų daktaro [[disertacija|disertaciją]], [[1946]] m. – fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją<ref>[http://www.lasercenter.vu.lt/darbuotojai.php?numeris=176&lang=lt Lazerinių tyrimų centras: Doc. dr. Henrikas Horodničius]</ref>. [[1945]]–[[1960]] m. buvo Vilniaus universiteto Bendrosios fizikos katedros vedėjas. [[1945]]–[[1958]] m. buvo [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Fizikos ir matematikos fakulteto]], o [[1950]]–[[1952]] m. – ir [[Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas|Chemijos]] fakultetų dekanas. Docentas nuo [[1940]] m., nuo [[1945]] m. – profesorius. Nuo pat įkūrimo dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto [[Kvantinės elektronikos katedra|Kvantinės elektronikos katedroje]]. |
||
Nuo [[1953]] m. buvo pirmųjų Lietuvoje moksleivių [[LitFO|fizikos olimpiadų]] organizavimo ir vertinimo komisijos pirmininkas<ref name="vle" />. [[1965]]–[[1986]] m. buvo žurnalo „[[Lithuanian Journal of Physics|Lietuvos fizikos rinkinys]]“ redakcijos kolegijos narys, [[1976]]–[[1984]] m. – [[LTE]] mokslinis konsultantas<ref name="kek">J.Jasevičiūtė, [[Juozas Justinas Slavėnas|J.Slavėnas]]. Kvantinės elektronikos katedra. Dvidešimt penkeri darbo metai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999. – 44 p.</ref>. |
Nuo [[1953]] m. buvo pirmųjų Lietuvoje moksleivių [[LitFO|fizikos olimpiadų]] organizavimo ir vertinimo komisijos pirmininkas<ref name="vle" />. [[1965]]–[[1986]] m. buvo žurnalo „[[Lithuanian Journal of Physics|Lietuvos fizikos rinkinys]]“ redakcijos kolegijos narys, [[1976]]–[[1984]] m. – [[LTE]] mokslinis konsultantas<ref name="kek">J.Jasevičiūtė, [[Juozas Justinas Slavėnas|J.Slavėnas]]. Kvantinės elektronikos katedra. Dvidešimt penkeri darbo metai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999. – 44 p.</ref>. |
||
12:43, 20 lapkričio 2008 versija
Henrikas Horodničius (1906 m. rugsėjo 3 d. Sankt Peterburgas, Rusija – 1989 m. liepos 19 d. Molėtai) – Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius.
Biografija
1933 m. baigė Stepono Batoro universitetą, kuriame dirbo jau nuo 1929 m.[1] 1943 m. apgynė gamtos filosofijos mokslų daktaro disertaciją, 1946 m. – fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją[2]. 1945–1960 m. buvo Vilniaus universiteto Bendrosios fizikos katedros vedėjas. 1945–1958 m. buvo Fizikos ir matematikos fakulteto, o 1950–1952 m. – ir Chemijos fakultetų dekanas. Docentas nuo 1940 m., nuo 1945 m. – profesorius. Nuo pat įkūrimo dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedroje.
Nuo 1953 m. buvo pirmųjų Lietuvoje moksleivių fizikos olimpiadų organizavimo ir vertinimo komisijos pirmininkas[1]. 1965–1986 m. buvo žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ redakcijos kolegijos narys, 1976–1984 m. – LTE mokslinis konsultantas[3].
Mirė 1989 m. liepos 19 d. Molėtuose. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Mokslinė veikla
Tyrė krizinius jodo molekulės potencialus, temperatūros poveikį gyvsidabrio rezonansinės linijos slėginiam išplitimui, slėginių reiškinių poveikį povandeninės kibirkšties spektro linijoms, spektroskopiniais metodais tyrė dirvožemio elementus[1].
Bibliografija
- Su kitais. Fizikos praktikos darbai. Red. P.Brazdžiūnas. Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros leidykla, 1948. 400 p.:iliustr.
- Su kitais. Fizikos praktikos darbai. Red. P.Brazdžiūnas. Vilnius: „Mintis“, 1964. T.1, 356 p.:iliustr.
- Su kitais. Fizikos praktikos darbai. Red. P.Brazdžiūnas. Vilnius: „Mintis“, 1968. T.2, 295 p.:iliustr.
- G.S. Landsbergas. Optika: vadovėlis valstybiniams universitetams (versta iš 3–jo perdirbto leidimo). Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. 792 p.:iliustr. (iš rusų k.)
- Fizikos terminų žodynas. Red. P.Brazdžiūnas. Vilnius: Valst. polit. ir moksl. literatūros leidykla, 1958. 123 p. (dvikalbis)
- Jonas Kubilius (pirmininkas), Vytautas Merkys (atsakingasis redaktorius) ir kt. Vilniaus universiteto istorija: 1803–1940. Vilnius: „Mokslas“, 1977. T.2, 342 p.:iliustr.
- Fizikos terminų komisija. Fizikos terminų žodynas. Red. P.Brazdžiūnas. Vilnius: „Mokslas“, 1979. 677 p. (keturkalbis)
- Henrikas Horodničius, Povilas Brazdžiūnas. Fizika Vilniaus universitete: medžiaga lektoriui. Vilnius : „Žinija“, 1979. 23 p.
- Povilas Brazdžiūnas, K.Gaivenis, Henrikas Horodničius ir kt. Lazerių fizikos terminų žodynas. Vilnius: 1984. 169 p.
- Povilas Brazdžiūnas, Henrikas Horodničius, Henrikas Jonaitis, A.Puodžiukynas, I.Šenavičienė. Fizikos istorija Lietuvoje: 1579–1940. Vilnius: „Mokslas“, 1988. T.1, 212 p.:iliustr.
- Henrikas Horodničius. Branduolio fizika: vadovėlis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1991. 291 p.:iliustr.
Įvertinimas
- 1976 m. – LTSR nusipelnęs dėstytojas.
- 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius už žydų gelbėjimą nuo genocido (po mirties)[3].
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Henrikas Horodničius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005 658 p.
- ↑ Lazerinių tyrimų centras: Doc. dr. Henrikas Horodničius
- ↑ 3,0 3,1 J.Jasevičiūtė, J.Slavėnas. Kvantinės elektronikos katedra. Dvidešimt penkeri darbo metai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999. – 44 p.