Julijus II: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: id:Paus Yulius II |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
{{Succession box generic |
{{Succession box generic |
||
|precedingsyn=Pirmtakas |
|precedingsyn=Pirmtakas |
||
|before=[[Pijus III]] |
|before=Popiežius<br>[[Pijus III]] |
||
|title=[[Vaizdas:Emblem of the Papacy SE.svg|30px]] [[Popiežius]] |
|title=[[Vaizdas:Emblem of the Papacy SE.svg|30px]] [[Popiežius]]<br>Julijus II |
||
|years=[[1503]]-[[1513]] |
|years=[[1503]]-[[1513]] |
||
|succedingsyn=Įpėdinis |
|succedingsyn=Įpėdinis |
||
|after=[[Leonas X]] |
|after=Popiežius<br>[[Leonas X]] |
||
}} |
|||
{{end box}} |
{{end box}} |
||
08:51, 18 lapkričio 2008 versija
| Julijus II (Giulio II, 216 popiežius) | |
|---|---|
| |
| Gimimo vardas | Giuliano della Rovere |
| Gimė | 1443 m. gruodžio 5 d. Albisola, Italija |
| Mirė | 1513 m. vasario 21 d. |
| Palaidotas (-a) | Šv. Petro bazilika, Roma |
| Tautybė | italas |
| |
| Popiežiaus bulė | |
| Išrinktas | 1503 m. lapkričio 1 d. |
| Baigė | 1513 m. vasario 21 d. |
Julijus II (lot. Julius II, tikrasis vardas Giuliano della Rovere, 1443 m. gruodžio 5 d. Albisola prie Savonos - 1513 m. vasario 21 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1503 m. lapkričio 1 d. iki mirties.
Biografija
Popiežiaus Siksto IV brolio sūnus. Pranciškonas. Vienuolyne mokėsi literatūros ir teisės. Nuo 1471 m. dėdės paskirtas Karpentraso (Prancūzija) vyskupu, ėmėsi stiprinti šeimos įtaką Bažnyčioje. Netrukus tapęs kardinolu valdė daug vyskupijų, Inocento VIII pontifikato metu faktiškai valdė Romą. Kardinolų kolegijoje priešinosi popiežiaus Aleksandro VI politikai.
Išrinktas pakartotinėje konklavoje, papirkęs didžiąją kardinolų dalį (tai bažnyčioje vadinama simonija), tačiau savo pontifikato metu tai griežtai draudė. Priėmęs garsiojo Romos karvedžio Julijaus Cezario vardą, pats pasireiškė kaip vienas karingiausių popiežių. Dalyvaudamas Italijos karuose suvienijo yrančią Popiežiaus valstybę. Jam vadovaujant buvo prijungta Parma, Redžija di Kalabrija, Piačenca, iš Venecijos atkovota Romanija. 1506 m. valstybės sienų apsaugai įkūrė popiežiaus šveicarų gvardiją, kurią sudarė nevedę, bet kovose patyrę Šveicarijos savanoriai. Su Anglija, Venecija ir Ispanija 1511 m. sukurta Šventoji lyga iš Šiaurės Italijos išstūmė Prancūziją.
Pradėjo Šv. Petro bazilikos Romoje rekonstrukciją. [1] Jo pasamdyti dirbo geriausi Italijos meistrai – architektas Donatas Bramantė, sukūręs bazilikos projektą, Mikelandželas Buonarotis, 1512 m. nutapęs Siksto koplyčios freskas ir sukūręs šveicarų gvardijos uniformas, 1508-1512 m. popiežiaus apartamentus ištapęs Rafaelis Santis.
Siekė Bažnyčios reformų, suaktyvino inkviziciją, prekybą indulgencijomis. Kai Prancūzijos kardinolai, ketindami įvykdyti schizmą, 1512 m. Pizoje sušaukė sinodą ir paskelbė Julijų II atstatydintą, jis sušaukė Laterano V susirinkimą (vyko 1512-1517 m.), kuris ir išsaugojo Bažnyčios vienybę. Tačiau pats popiežius susirinkime nebedalyvavo, o netrukus mirė.
Pirmasis popiežius, kurio kūnas buvo balzamuotas.
| Pirmtakas Popiežius Pijus III |
 PopiežiusJulijus II 1503-1513 |
Įpėdinis Popiežius Leonas X |
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Jurevičius. Julijus II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 772 psl.
- Dizionario dei papi, a cura di Dorina Alessandra, Carnago, SugarCo Edizioni, 1995, ISBN 8871983734
- Shaw, Christine: Julius II. The Warrior Pope. Oxford 1996.