Kauno senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
**[[Kauno_Švč._Trejybės_(Seminarijos)_bažnyčia|Švč. Trejybės bažnyčia]], |
**[[Kauno_Švč._Trejybės_(Seminarijos)_bažnyčia|Švč. Trejybės bažnyčia]], |
||
**[[Kauno Dievo kūno bažnyčia]], |
**[[Kauno Dievo kūno bažnyčia]], |
||
** |
**[[Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia]], |
||
**[[Kauno Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia|Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia]]; |
**[[Kauno Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia|Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia]]; |
||
**[[Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia]] |
**[[Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia]] |
||
16:59, 3 lapkričio 2008 versija
| Kauno senamiestis | ||
|---|---|---|
  Kauno senamiestis |
||
| 54°53′50″ š. pl. 23°53′20″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.88889°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Centro seniūnija | |
Kauno senamiestis – seniausioji Kauno miesto dalis, aplink kurią kūrėsi visas miestas. Apima 144 ha plotą. Įsikūręs į rytus nuo Nemuno ir Neries santakos, prie kurios yra Santakos parkas. Senamiestyje beveik nėra pramonės (didžiausias išlikęs pastatas – buvusio „Lituanicos“ fabriko), vyrauja istoriniai, kultūriniai ir gyvenamieji pastatai, ribotas automobilių transportas. Pagrindinė gatvė – Vilniaus gatvė, kuri eina iš vakarų į rytus, yra grįsta akmenimis.
Architektūra ir kultūra
Kauno senamiestyje yra daug gotikos, renesanso ir baroko stiliaus pastatų, ypač vakarinėje dalyje. Gausu istorijos, architektūros ir kultūros paminklų:
- bažnyčios:
- Kauno pilis;
- Perkūno namai;
- tarpdiecezinė kunigų seminarija;
- Pacų rūmai;
- Zabielų rūmai (dabar medžiotojų užeiga)
- Arklių keitimo stotis
- Senieji Hansos sandėliai
- Senieji Kauno kunigaikščių rūmai
- Kauno rotušė.
Čia taip pat yra Mažasis teatras, Santakos parkas, Respublikinė psichiatrijos ligoninė, Kraujo centras, Sporto medicinos centras, J. Gruodžio konservatorija, aukštesniosios mokyklos (prekybos, tekstilininkų), Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakultetas, Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Istorija
Nuo XII a. iki 1540 m. plėtojosi radialinė struktūra, vėliau pereita prie stačiakampės.
