Klemensas XIV: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: uk:Климент XIV |
S robotas Pridedama: el:Πάπας Κλήμης ΙΔ΄ |
||
| Eilutė 43: | Eilutė 43: | ||
[[da:Pave Clemens 14.]] |
[[da:Pave Clemens 14.]] |
||
[[de:Clemens XIV.]] |
[[de:Clemens XIV.]] |
||
[[el:Πάπας Κλήμης ΙΔ΄]] |
|||
[[en:Pope Clement XIV]] |
[[en:Pope Clement XIV]] |
||
[[eo:Klemento la 14-a]] |
[[eo:Klemento la 14-a]] |
||
06:07, 3 lapkričio 2008 versija
| Klemensas XIV (Clemente XIV, 249 popiežius) | |
|---|---|
| |
| Gimimo vardas | Giovanni Vincento Antonio Ganganelli |
| Gimė | 1705 m. spalio 31 d. Santarcangelo di Romagna prie Riminio, Emilija-Romanija |
| Mirė | 1774 m. rugsėjo 22 d. |
| Palaidotas (-a) | Basilica dei Santi XII Apostoli, Roma |
| Tautybė | italas |
| |
| Klemenso XIV herbas | |
| Išrinktas | 1769 m. gegužės 19 d. |
| Baigė | 1774 m. rugsėjo 22 d. |
Klemensas XIV (lot. Clemens XIV, tikroji pavardė Giovanni Vincento Antonio Ganganelli, 1705 m. spalio 31 d. Santarcangelo di Romagna prie Riminio, Emilija-Romanija - 1774 m. rugsėjo 22 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1769 m. gegužės 19 d. iki mirties.
Biografija
Gimė gydytojo šeimoje. Mokėsi Riminio ir Urbino kolegijose. Nuo 1723 m. minoritas, vienuolio vardas Lorencas. Studijavo teologiją ir filosofiją Pezaro, Rekanačio (Markės sritis) ir Fano pranciškonų kolegijose. 1731 m. teologijos daktaras. 1731 m. įšventintas kunigu. Nuo 1731 m. dėstė teologiją ir filosofiją Askolio Pičeno, Bolonijos ir Milano kolegijose, nuo 1740 m. Šv. Bonaventūro kolegijos Romoje rektorius, nuo 1746 m. Romos inkvizicijos patarėjas (konsultorius). 1759 m. kardinolas.
Popiežiumi išrinktas kaip jėzuitų priešininkas. Nuo pontifikato pradžios siekė pagerinti santykius su Prancūzija, pasidavė jos politinė įtakai. 1770 m. panaikino viešą bulės In coena Domini apie eretikų ir atskalūnų ekskomunikavimą skaitymą. Lisabonoje atkūrė nunciatūrą. 1772 m. uždarė Romos kolegiją ir visus Popiežiaus valstybėje esančius jėzuitų namus. Spaudžiamas Prancūzijos, Ispanijos ir Neapolio valdovų 1773 m. išleidęs bulę Dominus ac Redemptor noster panaikino jėzuitų ordiną. Už tai Neapolio karalius Ferdinandas perdavė Popiežiaus valstybei Benevento ir Pontecorvo (dab. Lacijus) sritis, o Prancūzijos karalius Liudvikas XV grąžino Avinjoną ir Venaską (Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas). 1772 m. rėmė Šventosios Romos imperijos imperatorės Marijos Teresės pastangas užkirsti kelią Abiejų Tautų Respublikos Pirmajam padalijimui. Įkūrė antikinių skulptūrų muziejų Romoje. [1]
| Pirmtakas Klemensas XIII |
 Popiežius1769-1774 |
Įpėdinis Pijus VI |
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Jurevičius. Klemensas XIV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 255 psl.