Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Straipsnis 'Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai soboras' pervadintas į 'Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras': Tikslesnis vertimas. |
(Jokio skirtumo)
| |
09:55, 31 spalio 2008 versija
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы |
| Dekanatas | Kauno-Klaipėdos |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Vytauto pr. 38 |
| Pastatyta | 1935 m. |
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras stovi Kaune, Ramybės parko pietiniame pakraštyje, prie Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės.
Istorija
Pirmoji stačiatikių šventykla Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Kauno senamiestyje, Kumelės gatvėje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
1930 m. ministrų kabinetas Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75.000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10.000 litų. Kadangi visų šių lėšų vistiek neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos. Naujoji šventykla pastatyta 1935 metais stačiatikių kapinėse. 1937 m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio garbinimui būdavo statoma Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona, kuri sobore yra ir dabar.
1945 m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. 1957 m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai.