Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: mk:Иронија (стилистика) |
S robotas Pridedama: ar:سخرية |
||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
{{Link FA|lv}} |
{{Link FA|lv}} |
||
[[ar:سخرية]] |
|||
[[bar:Ironie]] |
[[bar:Ironie]] |
||
[[bg:Ирония]] |
[[bg:Ирония]] |
20:17, 24 spalio 2008 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“).