Baltoji garstyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: sk:Horčica biela
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: qu:Yuraq mustasa
Eilutė 37: Eilutė 37:
[[nl:Witte mosterd]]
[[nl:Witte mosterd]]
[[pl:Gorczyca biała]]
[[pl:Gorczyca biała]]
[[qu:Yuraq mustasa]]
[[ro:Muştar alb]]
[[ro:Muştar alb]]
[[sk:Horčica biela]]
[[sk:Horčica biela]]

12:30, 24 spalio 2008 versija

Sinapis alba
Baltoji garstyčia (Sinapis alba)
Baltoji garstyčia (Sinapis alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Bastutiniai
( Brassicaceae)
Gentis: Garstukas
( Sinapis)
Rūšis: Baltoji garstyčia
( Sinapis alba)

Baltoji garstyčia (lot. Sinapis alba, vok. Weißer Senf, angl. White Mustard) – garstuko genties augalas.

Pavadinimas garstyčia taip pat taikomas augalams Brassica juncea (sareptinis bastutis „indiška garstyčia“), Brassica nigra (juodoji garstyčia), Brassica rupestris „rudoji garstyčia“ bei iš šių augalų pagamintam prieskonių mišiniui.

Baltoji garstyčia – vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Stiebas status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai skiautėti. Žiedai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisiusankštara, sėklos šviesiai geltonos spalvos.

Lietuvoje auginamas. Sulaukėjęs auga pakelėse, dykvietėse. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.

Augalas maistinis ir vaistinis. Vartojamos garstyčių trauklapiams gaminti. Gydomi kvėpavimo takų susirgimai, raumenų skausmas, reumatas. Reikšmingesnis kaip prieskonis.