Dafnis (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ducrobel (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: en:Daphnis (moon)
Eilutė 33: Eilutė 33:
[[Kategorija:Saturno palydovai]]
[[Kategorija:Saturno palydovai]]


[[br:Daphnis (loarenn)]]
[[bg:Дафнис (спътник)]]
[[bg:Дафнис (спътник)]]
[[br:Daphnis (loarenn)]]
[[ca:S/2005 S 1]]
[[ca:S/2005 S 1]]
[[cs:Daphnis (měsíc)]]
[[cs:Daphnis (měsíc)]]
[[da:S/2005 S 1]]
[[da:S/2005 S 1]]
[[de:Daphnis (Mond)]]
[[de:Daphnis (Mond)]]
[[en:Daphnis (moon)]]
[[es:Dafne (luna)]]
[[es:Dafne (luna)]]
[[fr:Daphnis (lune)]]
[[fr:Daphnis (lune)]]
[[hr:Dafna (mjesec)]]
[[hr:Dafna (mjesec)]]
[[it:Dafni (astronomia)]]
[[it:Dafni (astronomia)]]
[[ja:ダフニス (衛星)]]
[[mk:Дафнис (месечина)]]
[[mk:Дафнис (месечина)]]
[[nl:Daphnis (maan)]]
[[nl:Daphnis (maan)]]
[[ja:ダフニス (衛星)]]
[[pl:Daphnis (księżyc)]]
[[pl:Daphnis (księżyc)]]
[[pt:Dafne (lua)]]
[[pt:Dafne (lua)]]

16:41, 17 spalio 2008 versija

Dafnis

Dafnis orbitoje. Matomos žieduose jo gravitacijos sukeltos bangos.
Atradimas
Atradėjas Cassini Imaging Science Team
Atrastas 2005 m. gegužės 6 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė 136,504.98±0.02 km
Ekscentricitetas ≈ 0
Apskriejimo
periodas
0.575050718 d
Posvyris ≈ 0° (į Saturno ekvat.)
Planetos palydovas Saturno
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 6 − 8 km
Masė 5 − 50 ×1013 kg[2]
Vidutinis tankis nežinomas;
Laisvojo kritimo
pagreitis
nežinomas
Sukimosi apie
ašį periodas
sinchroninis
Albedas 0.6(geometrinis albedas)
Paviršiaus
temperatūra
~78 K

Dafnis – vienas iš vidinių Saturno palydovų, dar žinomas kaip Saturn XXXV. Po atradimo laikinai buvo vadinamas S/2005 S 1. Dabartinis pavadinimas, skirtas graikų mitologinio dievo Hermio sunaus Dafnio garbei, buvo duotas 2006 metais. Dafnio diametras apie 6-8 kilometrus, jo orbita, nutolusi apie 135 000 km nuo Saturno, yra Kilerio Tarpe.

Pirmą kartą palydovas buvo pastebėtas 2005 m. Gegužės 6 dieną, tiriant vaizdus gautus kosminio zondo Cassini pagalba. Mėnulio egzistavimas buvo teorizuotas po to, kai buvo pastebėta Kilerio Tarpą sudarančių žiedų kraštų netaisyklinga forma. Tokios bangos sukeltos Dafnio traukos jėga.

Dafnio orbitos ekscentricitetas ir polinkis yra artimi nuliui. Palydovas atspindi pusę gautos įš Saulės spinduliuotės.

Nuorodos