Rūpintojėlis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Dažniausiai [[skulptūra]] skaptuojama iš medžio, tačiau yra ir akmeninių meno darbų. |
Dažniausiai [[skulptūra]] skaptuojama iš medžio, tačiau yra ir akmeninių meno darbų. |
||
Rūpintojėlio siužetas menotyrininkų teigimu greičiausiai pasiskolintas iš lenkų, arba vokiečių, jo pirmtakas greičiausiai „Prikalimas prie kryžiaus” Vilniaus šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčioje, pamėgtas liaudies meistrų. Ankstyviausi siužetai aptinkami šiaurės Vokietijoje, tačiau jo kilmė nėra gerai žinoma. [[Marija Gimbutienė]] iškėlė hipotezę, jog siužetas pasiskolintas iš ikikrikščioniškosios Europos, todėl kad analogijų aptinkama [[Senoji Europa|Senosios Europos]] kultūriniuose sluoksniuose. Galimas daiktas, jog Rūpintojėlio siužetas žinotas ir Lietuvoje iki Krikščionybės, tik sukrikščionėjo XVIII-XIX a. Lietuvoje įsitvirtinant krikščioniškoms pažiūroms kaimo pasaulėjautoje. |
|||
21:55, 16 spalio 2008 versija
Rūpintojėlis – vienas populiariausių lietuvių vaizduojamojo meno bei tautodailės objektų – susirūpinusio Jėzaus Kristaus, sėdinčio, palinkusio, dešine ranka remiančio smakrą, povyza. Rūpintojėlis yra vienas lietuvių tautos simbolių. Rymančio Kristaus statulos ir statulėlės daromos įvairaus dydžio, dovanojamos ne tik katalikams, įteikiamos keičiantis dovanomis tarptautinio lygmens diplomatams bei kt.
Dažniausiai skulptūra skaptuojama iš medžio, tačiau yra ir akmeninių meno darbų.
Rūpintojėlio siužetas menotyrininkų teigimu greičiausiai pasiskolintas iš lenkų, arba vokiečių, jo pirmtakas greičiausiai „Prikalimas prie kryžiaus” Vilniaus šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčioje, pamėgtas liaudies meistrų. Ankstyviausi siužetai aptinkami šiaurės Vokietijoje, tačiau jo kilmė nėra gerai žinoma. Marija Gimbutienė iškėlė hipotezę, jog siužetas pasiskolintas iš ikikrikščioniškosios Europos, todėl kad analogijų aptinkama Senosios Europos kultūriniuose sluoksniuose. Galimas daiktas, jog Rūpintojėlio siužetas žinotas ir Lietuvoje iki Krikščionybės, tik sukrikščionėjo XVIII-XIX a. Lietuvoje įsitvirtinant krikščioniškoms pažiūroms kaimo pasaulėjautoje.
Nuorodos
|
Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |