Tomas Moras

Hans Holbein the Younger Sero Tomo Moro portretas (1527).

Seras Tomas Moras, Thomas More, Šventasis Tomas Moras (g. 1478 m. vasario 7 d. Londone – 1535 m. birželio 6 d.) - anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas, sąvokos „Utopija“ autorius, Katalikų bažnyčios šventasis, kankinys. Lordas Kancleris nuo 1529 iki 1532 m.

Minimas birželio 22; kankinystė – liepos 6 d.

Tomas Moras gimė teisėjo Džono Moro šeimoje. Oksfordo universitete studijavo teisę, mokėsi graikų kalbos, paskui pasirinko teisę ir buvo advokatas bei teisėjas. Tomo Moro karjera buvo svaiginanti – 1529 m. jis buvo paskirtas Anglijos kancleriu. Buvo pirmas pasaulietis pakviestas būti Anglijos didžiuoju kancleriu lordu. Draugavo su Erazmu Roterdamiečiu, studijavo šv. Augustino raštus ir parašė atnešusią jam pasaulinę šlovę „Utopiją“. Mokytas, gabus, gyvas ir pamaldus Tomas buvo labai mėgstamas paties karaliaus. Jis lengvai kalbėjo ir rašė lotynų kalba, kaip ir angliškai; darė vertimus iš graikų kalbos. 1505 metais vedė, susilaukė 3 dukterų ir vieno sūnaus, nors prieš tai kuri laiką buvo save tyręs, ar pasirinkti dvasininkų luomą, ar ne.

Tomas Moras nuolat mokėsi. Atsikėlęs antrą valandą nakties, mokydavosi iki septynių vakaro, po to dalyvaudavo Mišiose. Buvo šv.Pranciškaus Trečiojo ordino narys ir uoliai vykdė savo pareigas: prie rytinių ir vakarinių maldų pridėdavo septynias psalmes ir šventųjų litanijas. Dažnai pėsčias lankydavo aplinkines šventąsias vietas ir prieš kiekvieną išmėginimą priimdavo Komuniją, - tai tuomet buvo neįprasta. Per pusryčius, pietus ir vakarienę viena iš dukterų skaitydavo Šventąjį Raštą. Jis giedojo parapijos chore, patarnavo Mišioms, dalyvavo parapijos gyvenime, dosniai šelpė beturčius ir nuomodavo namus, kad turėtų kur priglausti senelius, ligonius ir vargšus.

Kai Anglijon pradėjo veržtis protestantizmas, Tomas savo raštais smerkė jų klaidas, savo veikaluose kritikavo Liuterį, kalbėjo apie galutinius dalykus – mirtį, Dievo teismą, pragarą ir rojų.

Tuo metu karalius Henrikas VIII sugalvojo atsiskirti nuo savo teisėtos žmonos ir vesti buvusią tarnaitę. Kancleris tam nepritarė ir užsitraukė karaliaus nemalonę. Savinantis karaliui bažnytinę jurisdikciją ir skelbiantis vyriausia bažnyčios galva, Tomas pasitraukė iš užimamų pareigų. Šventasis atsisakė pasirašyti priesaiką, kurioje Henrikas VIII vadinamas aukščiausia Bažnyčios galva Anglijoje ir, nepaisant jo padėties bei didelių nuopelnų, buvo įmestas į Tauerį.

Karaliaus skirti teisėjai apkaltino Tomą Morą išdavyste ir pasmerkė mirti. Šis Anglijos valstybės veikėjas, filosofas, rašytojas, humanistas, doras šeimos tėvas atidavė gyvybę dėl ištikimybės katalikų Bažnyčiai. Likimo smūgius jis sutiko su krikščioniška ramybe, tačiau ryžtingai, taigi liko „žmogus visais metų laikais“. Buvo įmestas į kalėjimą ir nužudytas kartu su vyskupu Džonu Fišeriu.

Paskelbus nuosprendį, Tomas Moras kilniais žodžiais prabilo į savo teisėjus – pareiškė norą susitikti su jais danguje. Katalikai Anglijoje būdavo kariami ir ketvirčiuojami, tačiau Morui teismas suteikę malonę – jis buvo nukirsdintas. Sėdėdamas kalėjime, parašė „Paguodą vargdieniams“, „Traktatą apie Kristaus kančią“ ir „Pamaldžius apmąstymus“.

Užlipęs ant ešafoto, juokavo, prašė už jį melstis ir paliudyti, kad mirė būdamas ištikimas karaliui, bet dar ištikimesnis Dievui. Paskui sukalbėjo „Miserere“, guosdamas budelį pajuokavo, pats užsirišo akis ir padėjo galvą ant trinkos. Tai buvo 1535 m. liepos 6 d. Nukirsta jo galva išgulėjo ant ešafoto ištisą mėnesį ir turėjo būti įmesta į Temzę, bet dukra Margaret ją išpirko ir palaidojo.

Tomas Moras mirė kankiniu už Bažnyčią, už tikėjimą. Popiežius paskelbė jį šventuoju kankiniu. 2000 m. spalio 31 d. Jonas Paulius II - politikų globėju.

Portrete Tomas Moras vaizduojamas kaip to meto bajoras, ramaus giedro veido, su kanclerio drabužiais ir ordino grandine ant kaklo.

Darbai

Žymiausi darbai:

• 1522 – Keturi kasdieniniai dalykai
• 1523 – Atsakymas Liuteriui
• 1529 – Dialogas apie erezijas ir religinius nesusipratimus
• 1533 – Apologija.