Agaras (augalas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: da, es, fr
Jouli (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 9: Eilutė 9:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Agariniai''' (lot. ''Trapaceae'', angl. ''Water chestnut'', vok. ''Wassernuss'') - [[magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') augalų šeima, kuriai priklauso vienamečiai vandens augalai su asimiliuojančiomis pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]]. Šie [[organas|organai]] yra pakitę prielapiai, bet ne šaknys. Povandeniniai [[lapas|lapai]] pražanginiai arba priešiniai ir greit nukrintantys. Plūduriuojantieji lapai sudaro [[skrotelė|skroteles]], o vėliau išaugusieji turi išsipūtusius lapkočius, kurie užpildytii oriniu [[audinys|audiniu]]. [[Vaisius]] - kaulavaisis. [[Sėkla|Sėklos]] (žalios ir virtos) valgomos, turi daug [[krakmolas|krakmolo]].
'''Agariniai''' (lot. ''Trapaceae'', angl. ''Water chestnut'', vok. ''Wassernuss'') - [[magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') augalų šeima, kuriai priklauso vienamečiai vandens augalai su [[asimiliacija|asimiliuojančiomis]] pridėtinėmis [[šaknis|šaknimis]]. Šie [[organas|organai]] yra pakitę prielapiai, bet ne [[šaknis|šaknys]]. Povandeniniai [[lapas|lapai]] pražanginiai arba priešiniai ir greit nukrintantys. Plūduriuojantieji lapai sudaro [[skrotelė|skroteles]], o vėliau išaugusieji turi išsipūtusius lapkočius, kurie užpildyti oriniu [[audinys|audiniu]]. [[Vaisius]] - kaulavaisis. [[Sėkla|Sėklos]] (žalios ir virtos) valgomos, turi daug [[krakmolas|krakmolo]].


Lietuvoje auga:
Lietuvoje auga '''plūduriuojantysis agaras''' (''Trapa natnas''), priklausantis '''agaro''' (''Trapa'') genčiai. Dar vadinamas '''vandens riešutu'''. Genties pavadinimas iš [[prancūzų kalba|prancūzų]] k. ''trape'' - meškerė; [[vaisius]] turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukas. Taip vadinti šį augalą pirmais pradėjo [[Karlas Linėjus|Linėjus]]. Augalas viršutinėje dalyje turi kelis sustorėjusius [[stiebas|stiebus]]. Žydi [[birželis|birželio]] - [[liepa|liepos]] mėn. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50 metų.

*'''Plūduriuojantysis agaras''' (''Trapa natnas''), priklausantis '''agaro''' (''Trapa'') [[gentis|genčiai]]. Dar vadinamas '''vandens riešutu'''. Genties pavadinimas iš [[prancūzų kalba|prancūzų]] k. ''trape'' - meškerė. [[Vaisius]] turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukai. Taip šį augalą pirmasis pavadino [[Karlas Linėjus]]. Augalas viršutinėje dalyje turi kelis sustorėjusius [[stiebas|stiebus]]. Žydi [[birželis|birželio]] - [[liepa|liepos]] mėn. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50-ties metų.


[[Image:Trapa natans1.jpg|thumb|left|200px|Plūduriuojantysis agras]]
[[Image:Trapa natans1.jpg|thumb|left|200px|Plūduriuojantysis agras]]

Lietuvoje šis augalas įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. XIX a. savaime augo Kilučių ežere ir buvo auginamas Širvenos ežere prie [[Biržai|Biržų]]. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - [[Latvija|Latvijoje]], Daugpilio apyl. ežerai. Taip pat įrašytas į [[Latvija|Latvijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Rusija|Rusijos]] raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.
Lietuvoje šis augalas įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. [[XIX amžius|XIX]] a. savaime augo Kilučių ežere ir buvo auginamas Širvenos ežere prie [[Biržai|Biržų]]. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - [[Latvija|Latvijoje]], [[Daugpilis|Daugpilio]] apyl. ežerai. Taip pat įrašytas į Latvijos, [[Lenkija|Lenkijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Rusija|Rusijos]] raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.


[[Category:Magnolijūnai]]
[[Category:Magnolijūnai]]

00:12, 22 gruodžio 2005 versija

Trapaceae
Plūduriuojantysis agaras
Plūduriuojantysis agaras (Trapa natans)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Agariniai
( Trapaceae)

Agariniai (lot. Trapaceae, angl. Water chestnut, vok. Wassernuss) - magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso vienamečiai vandens augalai su asimiliuojančiomis pridėtinėmis šaknimis. Šie organai yra pakitę prielapiai, bet ne šaknys. Povandeniniai lapai pražanginiai arba priešiniai ir greit nukrintantys. Plūduriuojantieji lapai sudaro skroteles, o vėliau išaugusieji turi išsipūtusius lapkočius, kurie užpildyti oriniu audiniu. Vaisius - kaulavaisis. Sėklos (žalios ir virtos) valgomos, turi daug krakmolo.

Lietuvoje auga:

  • Plūduriuojantysis agaras (Trapa natnas), priklausantis agaro (Trapa) genčiai. Dar vadinamas vandens riešutu. Genties pavadinimas iš prancūzų k. trape - meškerė. Vaisius turi keturis ragelius, kaip meškerės kabliukai. Taip šį augalą pirmasis pavadino Karlas Linėjus. Augalas viršutinėje dalyje turi kelis sustorėjusius stiebus. Žydi birželio - liepos mėn. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50-ties metų.
Plūduriuojantysis agras

Lietuvoje šis augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. XIX a. savaime augo Kilučių ežere ir buvo auginamas Širvenos ežere prie Biržų. Vaisių liekanų rasta keletoje Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose. Dabar artimiausios radvietės - Latvijoje, Daugpilio apyl. ežerai. Taip pat įrašytas į Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos raudonąsias knygas. Buvo bandyta Lietuvoje šį augalą reintrodukuoti, tačiau nesėkmingai. Išnykimo priežastys neaiškios.