Šiaurės Korėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
Valentim (aptarimas | indėlis)
→‎Geografija: + Vaizdas
Eilutė 135: Eilutė 135:


== Geografija ==
== Geografija ==
[[Image:North Korea 1996 CIA map.jpg|thumb|250px|]]
''Pagrindinis straipsnis: [[Šiaurės Korėjos geografija]]''
''Pagrindinis straipsnis: [[Šiaurės Korėjos geografija]]''



17:48, 6 spalio 2008 versija

Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėjos herbas
Vėliava Herbas

Šiaurės Korėja žemėlapyje
Valstybinė kalba korėjiečių
Sostinė Pchenjanas
Didžiausias miestas Pchenjanas
Valstybės vadovai
 • Amžinasis prezidentas
 • Nacionalinio gynybos
komiteto pirmininkas
 • -
 
Kim Ir Senas
Kim Čen Iras (Kim Jong-il)
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
120 540 km2 (97)
0,1%
Gyventojų
 • 2006 liepa (progn.)
 • Tankis
 
23 113 019 (47)
191,75 žm./km2 (39)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2006 (progn.)
40,00 mlrd. $ (89)
1 800 $ (153)
Valiuta Šiaurės Korėjos vona (KPW)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +9
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Japonijos
1945 rugpjūčio 15
 
Interneto kodas .nėra (rezervuotas .kp)
Šalies tel. kodas 850

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) – valstybė rytų Azijoje, šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Pietų Korėja pietuose, Kinija ir Rusija šiaurėje. Seniau buvusios vieningos valstybės, – Korėjos, – dalis.

Režimas Šiaurės Korėjoje plačiai vertinamas kaip stalininė diktatūra[1][2][3] Valstybės vyriausybė teigia besivadovaujanti čučhės ideologija, sukurta Kim Ir Seno, buvusio šalies lyderio. Dabartinis valstybės lyderis - Kim Čen Iras, Kim Ir Seno sūnus. Šalies geriausi santykiai su kitomis oficialiai socialistinėmis valstybėmis - Vietnamu, Laosu, ypatingai su Rusija ir Kinijos Liaudies Respublika, taip pat su Kambodža ir Mianmaru. Po didžiulio bado dešimtajame praeito šimtmečio dešimtmetyje, iš dalies kilusio dėl didžiosios ekonominės partnerės TSRS žlugimo, lyderis Kim Čen Iras nuo 1995 m. pradėjo vykdyti „Kariuomenė - svarbiausia“ politiką, taip siekdamas padidinti ekonominę koncentraciją ir paremti šalies kariuomenę.

Šiaurės Korėjos kultūra stipriai kontroliuojama vyriausybės. Vyriausybės organizuojamos masinės žaidynės, į kurias įtraukiami virš 100 000 atlikėjų, yra visų pirma skirtos dviejų lyderių išaukštinimui.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos istorija

Šalies istorija iki 1945 m. – žr. Korėjos istorija

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją okupavo rusų ir amerikiečių kariuomenės. 1948 m. šalis buvo padalinta. Komunistai užvaldė šiaurę, o pietinėje dalyje nugalėjo amerikiečių remiama demokratinė vyriausybė. Šiandien abi pusės priešiškai žvilgčioja viena į kitą, tarp šalių įrengta viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje. Pastaruoju metu komunistinė Šiaurės Korėja gąsdina savo branduoline programa visą pasaulį.

2006 spalio 9 apie 4:30 val.(Lietuvos laiku), šiaurėje, esančioje vienoje iš šachtų, susprogdino branduolinį užtaisą (manoma, kad nuo 5 iki 15 kilo tonų galios). Aplinkinių valstybių seismologai užfiksavo 4 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos politinė sistema

Šiaurės Korėjoje yra įsitvirtinęs totalitarinis režimas, labiausiai primenantis stalinistinį režimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Oficialiai valstybė yra „demokratinė“, tačiau ilgą laiką vienvaldis lyderis buvo Kim Ir Senas. Po jo mirties 1994 m. valdžia atiteko jo sūnui Kim Čen Irui. Socialistinio lagerio valstybių ekonomikų krizės neaplenkė ir KLDR. Valstybei išgyvenant ekonominius sunkumus Kim Čėn Irui vis sunkiau išlaikyti visą valdžią savo rankose. Jį spaudžia buvę jo tėvo Kim Ir Seno bendražygiai. Korėjos tolimesnė politika labai neaiški, yra bandymai reformuoti ūkį: bandoma prekes pardavinėti už savikainą, specialiai įkurtose teritorijose įsileido užsienio kapitalą, kuriose veikia laisvosios rinkos dėsniai. Tuo tarpu valstybėje toliau ribojama žodžio laisvė, vykdomi formalus rinkimai, egzistuoja formalus parlamentas, į kurį vienbalsiai išrinkti deputatai vienbalsiai palaiko visus vadovybės nurodymus. Nepastebimos tolimesnės reformos. KLDR pradėjus gamintis atomines bombas buvo nuspręsta, kad tuo visos politinės reformos ir baigėsi.

Ypač dažnai Šiaurės Korėja kritikuojama dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, dažnai kartu su nusikaltėliu ten nubaudžiama ir visa jo šeima.[4]

Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos

Pagrindiniai straipsniai: Šiaurės Korėjos karinės pajėgos, Šiaurės Korėjos tarptautiniai santykiai

Nors 1953 m. Korėjos kare buvo sudarytos paliaubos, santykiai tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos, JAV, Japonijos vyriausybių išliko įtempti. Techniškai tarp Korėjų tebevyksta karas. Abi Korėjos 2000 m. pasirašė Birželio 15-osios Šiaurės-Pietų Sujungimo Deklaraciją, kuria abi pusės pasižadėjo ieškoti taikaus susijungimo.[5] Be to, 2007 m. spalio 4 d. vyko Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovų derybos, kuriose prabilta apie oficialų karo užbaigimą.[6]

2002 m. JAV Prezidentas Džordžas Volkeris Bušas įvardijo Š. Korėją „blogio ašies“ valstybe, o valstybės sekretorė Condoleezza Rice - tironijos bastionu.[7] Aukščiausios svarbos susitikimas su JAV įvyko 2000 m., kai į Pchenjaną susitikti su Š. Korėjos lyderiu nuvyko JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, tačiau nepaisant to, ligi šiol valstybės tarpusavyje nėra užmezgusios formalių diplomatinių santykių.

Š. Korėja jau ilgą laiką išlaiko gerus santykius su Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija. 1989 m. Žlugus komunizmui Rytų Europoje ir 1991 m. suirus TSRS, Š. Korėja išgyveno krizę - neteko svarbaus sąjungininko. Š. Korėja išlaiko glaudžius santykius su socialistinėm Pietryčių Azijos šalim - Vietnamu, Laosu ir Kambodža.[8]

Propaganda prieš Pietų Korėją

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos oficialioje svetainėje[9] teigiama, kad JAV vyriausybė kontroliuoja Pietų Korėją ir yra ten įvedus 40 000 JAV kareivių armiją tam, kad neleistų korėjiečiams susijungti.

KLDR taip pat praneša, kad bet koks pietų korėjietis, besistengiantis kirsti sieną tarp Korėjų, bus nužudytas JAV karininkų.

Šitokia perspektyva yra tarptautinės bendruomenės atmesta.

Administracinis suskirstymas

Vaizdas:Subdivisions of North Korea (Lithuanian).svg
Šiaurės Korėjos administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos (administracinio suskirstymo vienetai)

Šiaurės Korėja yra suskirstyta į 9 provincijas, 3 įpatinguosius regionus ir 2 miestų savivaldybes.

Provincijos

Ypatingieji regionai

Miestų savivaldybės

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos geografija

Šiaurės Korėja yra įsikūrusi rytinėje Azijos dalyje, Korėjos pusiasalyje. Iš vakarų šalį skalauja Geltonoji, o iš rytų – Japonijos jūra. Turi priėjimą prie Korėjos įlankos. Šiaurėje ribojasi su Kinija ir Rusija, pietuose – su Pietų Korėja.

Šalyje yra trys kalnynai – Hamhiongo, Tebeko, Kema. Kema kalnuose yra aukščiausias Šiaurės Korėjos taškas – Pektu (2744 m). Vakarinėje dalyje plyti žemumos.

Šalyje gan platus upių tinklas. Dažnai jos patvinsta bei padaro didelių nuostolių (2007 m. pavasario potvynis paliko tūkstančius žmonių be namų). Ilgiausia upė – Amnokas. Kitos upės: Imdzinas, Namas, Jalu.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos ekonomika

Iš kosmoso 2000 metais padarytos nuotraukos galime spręsti, kad Šiaurės Korėjoje elektra labai taupoma, kiek daugiau spindi tik sostinė Pchenjanas

Korėjos pusiasalyje nuo amžių pietuose buvo daugiau išvystytas žemės ūkis, šiaurė buvo mažiau apgyvendinta bet tenai buvo daugiau naudingų iškasenų. Šiaurės Korėjos, kaip ir Pietų Korėjos ekonomikose didžiausi pasikeitimai įvyko XX a. Okupacinė Japonijos valdžia plėtojo Šiaurės Korėjoje pramonę, tuo pritraukdama naujų gyventojų. Tai tęsėsi iki antrojo pasaulinio karo pabaigos. Padalinus Korėją tarp JAV ir TSRS abiejų korėjų ekonomikos raida išsiskyrė. Šiaurės Korėja po antrojo pasaulinio karo perėjo prie planinio ūkininkavimo, daug dėmesio skyrė sunkiosios pramonės vystymui. Nuo 1970 m. pradėjo modernizuoti savo ekonomiką: ėmė iš užsienio valstybių paskolas, pirko įrangą. Iš dalies jai tai padėjo daryti taip pat planinį ūkį plėtojusi TSRS. Šiaurės Korėjos planinis ūkininkavimo būdas nepasiteisino kaip ir kituose planinę ekonomiką turėjusiose valstybėse, jos prekės nebuvo konkurencingos ir jau 1980 m. jį buvo paskelbta bankrutuojančia valstybe, nes negalėjo atiduoti paskolų. Nuo 1982 m. Šiaurės Korėja iš dalies pakeitė savo ekonominę politiką, pradėjo daugiau dėmesio kreipti į žemės ūkį, energetikos ir transporto sektorių bei kurti bendro kapitalo įmones bet tai nedavė apčiuopiamų rezultatų. TSRS ir Kinijos atsisakymas teikti pagalbą, gamtiniai kataklizmai, didelės išlaidos kariuomenei tik dar labiau sužlugdė Šiaurės Korėjos ekonomiką. Laikoma, kad nuo 1992 m. iki 1998 m. Šiaurės Korėjos ekonomika galėjo smukti per pus, o nuo bado mirti apie 10 % visų gyventojų. Galiausiai tarptautinė bendruomenė pradėjo teikti Šiaurės Korėjai humanitarinę pagalbą. Jos apimtys apie 200–300 milijonus JAV dolerių per metus. Tai sudarytu apie 0.5 % – 0.75 % jos bendrojo vidaus produkto, arba po 10–15 dolerių kiekvienam jos gyventojui. Ateityje Šiaurės Korėjos planuose įsteigtose specialiose zonose įsileisti užsienio kapitalą. Nors ir yra priimti įstatymai dėl įmonių savarankiško ūkininkavimo į jos planus neįeina planinio ūkininkavimo atsisakymas.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos demografija

Šiaurės Korėjoje gyvena apie 23 mln. gyventojų. Tai viena iš etniškai ir lingvistiškai homogeniškiausių valstybių, kurioje gyvena beveik vien tik šiaurės korėjiečiai; tautines mažumas sudaro kinai, japonai, vietnamiečiai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos kultūra

Šiaurės Korėjoje veikia plataus masto Kim Ir Seno ir Kim Čen Iro asmens kultas, taigi jie yra šlovinami kiekvienoje meno srityje.

Svarbus įvykis Šiaurės Korėjoje yra masinės žaidynės. Paskutiniosios didžiosios žaidynės buvo vadinamos „Arirang“. Masinės žaidynės apima šokius, gimnastiką ir choreografiją, kuriomis paminima Šiaurės Korėjos istorija ir Korėjos darbo partijos revoliucija. Masinės žaidynės vyksta įvairiose Pchenjane vietose.

2004 m. liepą Gogurjo kapų kompleksas tapo pirmuoju objektu šalyje, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Religija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos religija

Šiaurės Korėja, kaip ir Pietų Korėja, turi platų budizmo ir konfucionizmo paveldą. Pagal Šiaurės Korėjos konstituciją, šalyje vyrauja religijos laisvė, tačiau iš tiesų visi tikintieji yra persekiojami vyriausybės. Šiaurės Korėjoje veikia asmenybių kultas, t.y. sudievinami šalies lyderiai Kim Ir Senas ir Kim Čen Iras.

Kita Informacija

Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Šiaurės Korėja
  1. Spencer, Richard (2007-08-28). „North Korea power struggle looms“. Telegrafas (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija). Nuoroda tikrinta 2007-10-31. „A power struggle to succeed Kim Jong-il as leader of North Korea's Stalinist dictatorship may be looming after his eldest son was reported to have returned from semi-voluntary exile.“
  2. Brooke, James (2003-10-02). „North Korea Says It Is Using Plutonium to Make A-Bombs“. The New York Times (internetinė laikraščio versija). Nuoroda tikrinta 2007-10-31. „Šiaurės korėja, beveik 60 metų valdoma stalinistine diktatūra, yra neprieinama reporteriams iš užsienio ir neįmanoma patvirtinti ar paneigti šiandieninius tvirtinimus.“
  3. Parry, Richard Lloyd (2007-09-05). „North Korea's nuclear 'deal' leaves Japan feeling nervous“. The Times (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija). Nuoroda tikrinta 2007-10-31. „The US Government contradicted earlier North Korean claims that it had agreed to remove the Stalinist dictatorship's designation as a terrorist state and to lift economic sanctions, as part of talks aimed at disarming Pyongyang of its nuclear weapons.“
  4. http://www.state.gov/g/drl/rls/hrrpt/2004/41646.htm
  5. „North-South Joint Declaration“. Naenara. 2000 m. birželio 15 d. Nuoroda tikrinta 2008-03-12. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  6. Reuters. „FACTBOX - North, South Korea pledge peace, prosperity“. Nuoroda tikrinta 2008-03-12. {{cite web}}: |author= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)
  7. „JAV Senatas patvirtino C.Rice valstybės sekretore“. 2005 m. Nuoroda tikrinta 2008-03-12. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  8. „Kim Yong Nam Visits 3 ASEAN Nations To Strengthen Traditional Ties“. The People's Korea. 2001. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  9. DPRK. „Reunification“. Nuoroda tikrinta 2008-04-05.