Erelis žuvininkas

Erelis žuvininkas (lot. Pandion haliaetus, angl. Osprey, vok. Fischadler) – vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, monotipinės žuvininkinių (Pandionidae) šeimos vienintelė erelių žuvininkų (Pandion) genties paukščių rūšis.

Lietuvoje dar vadinamas žuvininku, žūklininku, žuviniu vanagu. Rūšies pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžių: halos – jūra ir aetus, reiškiančio erelį.
Jie pradėjo tolti nuo kitų plėšriųjų paukščių (Accipitridae) maždaug prieš 24-30 milijonų metų. Dabar erelio žuvininko yra keturi porūšiai, kurie atskirti geografinių regionų:

• Pandion haliaetus haliaetus – gyvena Palearktikos regione:(Europa, Šiaures Afrika ir Azija į šiaurę nuo Himalajų kalnų, o žiemoja pietų Afrikoje, Indijoje.

• Pandion haliaetus carolinensis – gyvena Šiaurės Amerikos žemyne ir Karibų jūros salose, o žiemoja Pietų Amerikoje.

• Pandion haliaetus ridgwayi – nėra migrantas. Šis porūšis gyvena Karibų jūros salose nuo Bahamų ir Kubos iki pietryčių Meksikos ir Belizo.

• Pandion haliaetus leucocephalus – taip pat nėra migruojantis erelių žuvininkų porūšis. Gyvena ištisus metus Australijoje ir pietvakarių Didžiojo vandenyno regione.

Erelis žuvininkas gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Lietuvoje dabar nėra retas paukštis, bet Europoje retokas.

Tai gana didelis paukštis, jo dydis tarp jūrinio erelio ir suopio. Kūnas 54-58 cm, išskėsti patinėlio sparnai 147-166 cm, patelės – 154-170 cm. Patinėlio kūno masė 1120-1600 g, o patelės – 1600-2050 g. Stebint jį skrendantį, matosi balta ar truputį marga jo apatinė kūno dalis. Snapas juodas, nagai atrodo galingai, dideli, juodi. Kojos ilgokos.

Erelis žuvininkas dažniausiai monogamas. Poligamija gali pasitaikyti retai, kada netoliese yra du lizdai, kuriuos patinėlis gali apginti.

Šį paukštį retai kada sutiksi toli nuo didesnių vandens telkinių, jūrų, ežerų, upių. Mėgsta vietas, kur vanduo skaidrus, neužterštas ir netoli vandens paviršiaus yra gausu vidutinio dydžio žuvų. Lizdą suka šalia vandens telkinių ar atokiau nuo jų, maždaug iki 3-5 km nuo vandens telkinių, pelkėtose vietose, raistavietėse, matyt todėl, kad ne visada randa tinkamą vietą jam susisukti ar ieško saugesnių vietų. Lizdai būna pačioje medžio viršūnėje, ant uolų, mėgsta dirbtines platformas. Kartais lizdą sukrauna ant elektros linijų stulpų, bet tai pasitaiko rečiau. Naują lizdą krauna abu paukščiai. Jį krauna iš įvairių šakų, šakelių, samanų, medžių žievės, žolių. Po 14-21 dienų lizdą statyti baigia. Lizdas įspūdingai didžiulis, apie 120-150 cm skersmens ir 50-60 cm aukšcio. Lizdą kas metai pataiso ir per daugelį metų jis gali siekti 150-200 cm aukščio. Kartais tame pačiame lizde peri iki 20 metų. Jei žūsta dėtis, tada stato naują lizdą, kuriame galbūt perės ateinančiais metais. Balandžio mėnesį į lizdą deda 2-3 kiaušinius, bet dažniausiai 3, su vienos-trijų dienų intervalu. Inkubacinis kiekvieno kiaušinio periodas 37 dienos. Skirtingai nei kitų plešriųjų paukščių, erelio žuvininko agresija ir dominavimas dėl anksčiausiai išperėto jauniklio pasitaiko retai. Jei blogi metai (mažai maisto), pora išaugina bent vieną vyriausią jauniklį, jis maisto gauna užtektinai.

Erelio žuvininko jaunikliai lizde

Kaip ir kiti plėšrieji paukščiai, erelių žuvininkų pora per perėjimą pasidalina rūpesčiais. Patelė dažniausiai peri, saugo jauniklius, tiesiogiai juos maitina. Kai jaunikliai paauga, pradeda kartu medžioti. Patinėlis per visą tą laikotarpį neša žuvis patelei, kuri perduoda jaunikliams. Dažniausiai ir minta žuvimis, kurias pagauna vandens paviršiuje. Paukštis sklando virš vandens iki 70 metrų aukščio, kad pastebėtų kur koncentruojasi žuvys. Dažniausiai jas gaudo krisdamas į vandenį vertikaliai ir sugriebia už galvos savo didžiuliais stipriais nagais. Kartais gaudydamas žuvį, panyra po vandeniu iki 1 metro. Kartais grobis būna didesnis nei pats paukštis sveria. Žuvį nešasi sugriebęs dviejų kojų nagais.

Jaunikliai visiškai apsiplunksnuoja maždaug per 53 dienas nuo inkubacijos pradžios. Pilnai apsiplunksnavę jaunikliai dar apie du mėnesius laikosi netoli lizdo ir juos maitina abu tėvai.

Daug jauniklių žūsta nesubrendę iki 3 metų, o kurie išgyvena, tai gyvena vidutiniškai apie 8 (iki 15-20) metų. Yra pasitaikę kada erelis žuvininkas išgyveno iki 32 metų. Subręsta iki 3 metų, gali daugintis, bet vietose, kur yra mažai tinkamų vietų lizdavietei, nesidaugina iki 5 metų.