Plejadės

Šis straipsnis apie graikų mitologiją. Apie padrikąjį žvaigždžių spiečių skaitykite – Plejadės (astronomija).

Graikų mitologijoje Plejadės (gr. Πληιόνης) – Artemidės palydovės, septynios titano Atlanto dukterys su okeanide Plejone. Kartu su kitomis seserimis jos dar vadinamos atlantidėmis, dodonidėmis arba nisijadėmis, kūdikio Bakcho/Dioniso auklėmis ir mokytojomis.

Kilmė

Dėl Plejadžių vardo dar ir dabar kyla nesutarimų. Anksčiau manyta, kad jų vardas kilo iš motinos vardo Plejonė. Nors labiausiai tikėtina yra versija, pagal kurią jų vardas kilo iš graikų žodžio πλει̂ν („išplaukti“), kadangi Plejadžių žvaigždžių grupė yra matoma viduržemio jūros regione, vasaros laikotarpiu, o kaip tik nuo gegužės vidurio iki lapkričio pradžios būdavo tinkamiausias laikas žvejybai. Šią versiją patvirtina ir Vergilijus.

Septynios seserys

Plejadės turėjo pasižymėti neeiliniu žavesiu, kadangi sugebėjo suvilioti vienus galingiausių iš dievų.

• Celaeno, Liko motina su Poseidonu;
• Alkionė, Hiriėjo motina su Liku;
• Elektra, Dardano ir Jasionu motina su Dzeusu;
• Maja, vyriausia iš plejadžių, Hermio motina su Dzeusu;
• Steropė (Asteropė), Oenomauso motina su Arėju;
• Taigetė, Lakedemono motina su Dzeusu;
• Meropė, vienintelė neturėjusi romanų su dievais.