Vilniaus oro uostas

Vilniaus tarptautinis oro uostas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Aerodromo tipas		civilinis
Operatorius		LR Susisiekimo ministerija
Miestas		Vilnius
Aukštis virš jūros lygio		197 m
Koordinatės		54°38'03"N 25°17'09" E
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis	Matmenys		Danga
	ilgis (m)	plotis (m)
02/20	2515	50	asfaltinis betonas

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste

FlyLAL technics angaras Vilniaus oro uoste

Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Parduotuvė Vilniaus Oro uoste

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste 2007 m. rugsėjo 12 d.

Autobusas jungiantis oro uostą ir Vilniaus centrą

Vilniaus tarptautinis oro uostas (IATA kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.

Veikla

Vilniaus tarptautinis oro uostas, kaip savarankiška valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Aptarnauja virš 1 000 000 keleivių per metus (2007 m. – 1 717 222), keleivių srautas kasmet didėja.

Statistika

Aptarnautų keleivių statistika

Metai	Aptarnauti keleiviai
1992	248 520
1993	230 200
1994	352 373
1995	355 638
1996	370 537
1997	410 879
1998	461 989
1999	480 708
2000	521 529
2001	584 171
2002	634 991
2003	719 850
2004	994 164
2005	1 281 872
2006	1 451 000
2007	1 717 222

Baltijos valstybių oro uostų lyderiai

Vieta	Miestas	Oro uostas	Aptarnauti keleiviai (2007)
1.	Ryga	Rygos oro uostas	3 160 954
2.	Talinas	Talino oro uostas	1 728 430
3.	Vilnius	Vilniaus oro uostas	1 717 222
4.	Kaunas	Kauno oro uostas	391 000
5.	Palanga	Palangos oro uostas	93 379

Terminalas

Senasis terminalas pastatytas 1954 m. 1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu. 2007 m. atidarytas naujas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus. Bendras oro uosto terminalų plotas sudaro 34 tūkst. kv. m.

Atvykimo salė yra pirmąjame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C.

Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Ateities planai

Nacionalinė aviakompanija FlyLAL yra parengusi naujo oro uosto terminalo statybos projektą, pagal kurį planuoja pastatyti privatų keleivių terminalą, kurio pajėgumas bus 2 mln. keleivių per metus. Statybas planuojama pradėti 2008 m. pabaigoje ir pastatyti iki 2009 m. pabaigos. Įgyvendinus bendrovės planuojamą investicinę programą, bendras Vilniaus oro uosto pajėgumas būtų 5 mln. keleivių per metus.

Kryptys ir aviakompanijos

Iš Vilniaus oro uosto reguliarius skrydžius pagal tvarkaraštį vykdo 13 oro linijų bendrovių: 12 iš jų perveža keleivius ir 1 užsiima krovinių pervežimu. Kitos oro linijų bendrovės vykdo užsakomuosius skrydžius

Reguliarūs skrydžiai

• Airija: Dublinas (Aer Lingus, airBaltic iki 2008 m. rugsėjo 29 d.)

• Austrija: Viena (Austrian Airlines)

• Belgija: Briuselis (airBaltic, FlyLAL iki 2008 m. spalio 24 d.)

• Danija: Kopenhaga (airBaltic)

• Didžioji Britanija: Londonas - Getviko oro uostas (airBaltic, FlyLAL)

• Čekija: Praha (Czech Airlines)

• Estija: Talinas (airBaltic, Estonian Air, FlyLAL)

• Graikija: Salonikai (FlyLAL sezoniškai)

• Gruzija: Tbilisis (FlyLAL iki 2008 m. spalio 22 d.)

• Ispanija: Barselona (airBaltic iki 2008 m. rugsėjo 30 d., FlyLAL iki 2008 m. spalio 10 d.), Madridas (FlyLAL nuo 2008 m. spalio 27 d.), Malaga (FlyLAL sezoniškai), Maljorkos Palma (FlyLAL sezoniškai)

• Italija: Milanas (airBaltic, FlyLAL iki 2008 m. spalio 24 d.), Roma (airBaltic iki 2008 m. spalio 23 d., FlyLAL)

• Kipras: Larnaka (FlyLAL sezoniškai)

• Latvija: Ryga (airBaltic, FlyLAL iki 2008 m. spalio 25 d.)

• Lenkija: Varšuva (LOT)

• Norvegija: Oslas (airBaltic, Norwegian Air Shuttle)

• Nyderlandai: Amsterdamas (FlyLAL)

• Prancūzija: Paryžius (airBaltic iki iki 2008 m. spalio 24 d., FlyLAL)

• Rusija: Maskva - Šeremetjevo oro uostas (FlyLAL), Vnukovo oro uostas (UTair)

• Suomija: Helsinkis (airBaltic, Finnair)

• Švedija: Stokholmas (airBaltic, FlyLAL 2008 m. spalio 24 d.), Vekšis (FlySmaland)

• Turkija: Stambulas (FlyLAL)

• Ukraina: Kijevas (FlyLAL), Simferopolis (airBaltic sezoniškai)

• Vengrija: Budapeštas (FlyLAL nuo 2008 m. spalio 28 d.)

• Vokietija: Berlynas (airBaltic), Diuseldorfas (airBaltic iki 2008 m. spalio 25 d.), Frankfurtas (FlyLAL, Lufthansa), Hamburgas (airBaltic), Miunchenas (airBaltic)

Užsakomieji skrydžiai

Užsakomuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto vykdo aviakompanijos:

• Air Malta
• Aurela
• Aviavilsa
• Hemus air
• FlyLAL
• Karthago Airlines
• Latcharter
• SunExpress

Avarijos ir incidentai

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Dash-8-400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

Susisiekimas

Autobusai

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia trys tiesioginiai savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" transporto maršrutai:

• 1 maršrutas: Oro uostas - Stotis
• 1A maršrutas: Rodūnios kelio st. - Stotis (Rodūnios kelio stotelė yra priešais trumpalaikio ir ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelę Nr. 4)
• 2 maršrutas: Oro uostas - Lukiškių aikštė - Šeškinė

Traukiniai

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalio 3 d. bus atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Vilniaus oro uostas bus vienintelis oro uostas Baltijos šalyse, turintis tiesioginę jungtį su miesto centru.

Šiuo maršrutu numatyti 27 reisai per dieną. Atstumas nuo Oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km., todėl keleiviams kelionė truks ne ilgiau kaip 7 minutes. Tai greičiausias būdas pasiekti oro uostą iš centrinės miesto dalies. Traukiniai kursuos kasdien nuo 5 val. 23 min. iki 0 val. 48 min. Intervalas tarp reisų bus nuo 35 min. piko metu iki 1 val. 15 min. ne piko metu.

Nuorodos

• Vilniaus tarptautinio oro uosto tinklalapis
• Transporto maršrutų tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus centro