Liosas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: nds-nl:Löss
Rencas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:Loess landscape china.jpg|thumb|right|200px|Lioso gamtovaizdis prie Hunjuano ([[Šansi]] provincija, [[Kinija]])]]
'''Liosas''' – eolinės kilmės nuosedinė uoliena, susidariusios iš ledyninės kilmės nuogulų. Pavadinimas kilo iš vokiečių kalbos ''Löss'', kuris, savo ruoštu, iš kito žodžio (šveicarų vokiško) ''lösch'', reiškiančio purus.
[[Image:ArgentinaLoess.JPG|thumb|right|200px|Lioso atodanga šiaurinėje [[Patagonija|Patagonijoje]] ([[Argentina]])]]


'''Liosas''' – eolinės kilmės nuosėdinė [[uoliena]], susidariusios iš ledyninės kilmės nuogulų.
Liosas tai purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš molio smulkaus smėlio dalelių. Stambios dalelės yra [[kvarcas]], [[lauko špatas]], smulkesnės – hidrožėručiai, [[kaolinitas]], [[montmorilonitas]]. Kartais aptinkamos [[klintis|klinties]] konkrecijos, gyvūnų kalulai, moliuskų kiautai ir [[vulkaniniai pelenai]]. Poringumas siekia 40-50%. Liosas sudaro didelias storymes siekiančias 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai [[erozija|eroduojama]].


Liosas yra purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš [[molis (uoliena)|molio]] ir smulkaus [[smėlis|smėlio]] dalelių. Stambios dalelės yra [[kvarcas]], [[lauko špatas]], smulkesnės – hidrožėručiai, [[kaolinitas]], [[montmorilonitas]]. Kartais aptinkamos [[klintis|klinties]] konkrecijos, gyvūnų kaulai, [[moliuskas|moliuskų]] [[Kriauklė|kiautai]] ir [[vulkaniniai pelenai]]. Poringumas siekia 40-50%. Liosas sudaro dideles storymes, kurių storis siekia 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai [[erozija|eroduojama]].
Nuogulos paplitusios [[Europa|Europoje]], [[Azija|Azijoje]], [[Pietų Amerika|Pietinėje]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]], Vidutinio klimato juostoje, [[dykuma|dykumų]] ir pusdykumių rajonose.

Pavadinimas kilo iš [[vokiečių kalba|vok.]] ''Löss'', kuris, savo ruožtu, kilęs iš šveicarų vok. ''lösch'' 'purus'.

Lioso nuogulos paplitusios [[Europa|Europoje]], [[Azija|Azijoje]], [[Pietų Amerika|Pietinėje]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vidutinio klimato juostoje, [[dykuma|dykumų]] ir pusdykumių rajonuose.

{{Commons|Category:Loess}}


{{geol-stub}}
{{geol-stub}}

09:16, 20 rugsėjo 2008 versija

Lioso gamtovaizdis prie Hunjuano (Šansi provincija, Kinija)
Lioso atodanga šiaurinėje Patagonijoje (Argentina)

Liosas – eolinės kilmės nuosėdinė uoliena, susidariusios iš ledyninės kilmės nuogulų.

Liosas yra purus, akytas, gelsvos, rusvos spalvos, sudarytas iš molio ir smulkaus smėlio dalelių. Stambios dalelės yra kvarcas, lauko špatas, smulkesnės – hidrožėručiai, kaolinitas, montmorilonitas. Kartais aptinkamos klinties konkrecijos, gyvūnų kaulai, moliuskų kiautai ir vulkaniniai pelenai. Poringumas siekia 40-50%. Liosas sudaro dideles storymes, kurių storis siekia 50-100 m. Ši nuogula yra labai nestabili, yra lengvai eroduojama.

Pavadinimas kilo iš vok. Löss, kuris, savo ruožtu, kilęs iš šveicarų vok. lösch 'purus'.

Lioso nuogulos paplitusios Europoje, Azijoje, Pietinėje ir Šiaurės Amerikoje vidutinio klimato juostoje, dykumų ir pusdykumių rajonuose.