Didžioji ekonominė krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ms:Zaman Meleset
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 187: Eilutė 187:
[[sv:Den stora depressionen]]
[[sv:Den stora depressionen]]
[[th:ภาวะเศรษฐกิจตกต่ำครั้งใหญ่]]
[[th:ภาวะเศรษฐกิจตกต่ำครั้งใหญ่]]
[[tr:1929 Dünya Ekonomik Bunalımı]]
[[uk:Велика депресія]]
[[uk:Велика депресія]]
[[vi:Đại khủng hoảng]]
[[vi:Đại khủng hoảng]]

14:10, 18 rugsėjo 2008 versija

Dorotos Langens nuotrauka Migruojanti motina bedarbė žirnių rinkėja 32 metų amžiaus su septyniais vaikais, Kalifornijoje, Nipome, 1936 metų kovo mėnesį
JAV bendrasis vidaus produktas 1920-1940 m.

Didžioji ekonominė krizė (dar vadinama Didžioji depresija) – didžiausia kapitalistinio ūkio krizė, vykusi 1929–1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes.

Krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos valstijose po juodojo ketvirtadienio (pagal kitus šaltinius – keletą mėnesių anksčiau), po panikos Niujorko vertybinių popierių biržoje Vol Strite 1929 m. spalio 24 d., staiga nukritus akcijų kainoms, po ko prasidėjo bankrotų ir įsiskolinimų virtinė, apėmusi visas kapitalistines valstybes. Krizę mažiau pajuto valstybės, neturinčios plačiau išvystytos pramonės. Po bankrotų ir gamyklų užsidarymo milijonai žmonių tapo bedarbiais, JAV bedarbystė pasiekė 1/3 darbingo amžiaus gyventojų. Darbo netekę gyventojai pirko tik būtiniausias prekes ir taip dar sunkino nelengvą ūkio padėtį. JAV, Lenkijoje pramonės produkcija nukrito apie 50%, taip pat ūkio kritimas atsiliepė ir žemės ūkiui. Lietuva buvo agrarinė valstybė, todėl didžioji krizė Lietuvą palietė mažiau. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą nežymiai prekiavo su kitomis valstybėmis, todėl ir ją Didžioji krizė palietė mažiau. Kai kurių istorikų teigimu, sunki ūkio padėtis padėjo Vokietijoje įsigalėti nacistams.

JAV didžiąją krizę padėjo spręsti Naujo ūkininkavimo idėjos, (angl. New Deal), ekonominių reformų programa, įvesta JAV prezidento Ruzvelto 1933–1939. Tada išpopuliarėjo idėja, kad valstybė turi kištis į ekonomiką. Ši idėja paskui daugelį metų dominavo laisvosios rinkos valstybėse.

Viena iš Didžiosios depresijos priežasčių laikoma spekuliacija akcijų biržoje. Alternatyvą pateikia austriškoji mokykla. Liudvikas von Misesas, Murrajus Rothbardas ir Fridrihas Hayekas kritikuoja Keyneso teoriją. Jie nurodo, kad pagrindinė didžiosios krizės priežastis buvo ekonominiai ciklai ir valstybės kišimasis į ūkį, ypač į pinigų ir kreditų sritis. Fridrihas Hayekas 1974 metais gavo Nobelio premiją tame tarpe ir už Liudviko von Miseso ekonominių ciklų teorijos vystymą.

Pramoninės produkcijos gamybos indeksai nuo 1927 m. iki 1935 m. (1929 m. = 100 %)

  1927 1928 1929 1930 1931 1932 1933 1934 1935
Didžioji Britanija 95 94 100 94 86 89 95 105 114
Kanada 85 94 100 91 78 68 69 82 90
Prancūzija 84 94 100 99 85 74 83 79 77
Vokietija 95 100 100 86 72 59 68 83 96
Italija 87 99 100 93 84 77 83 85 99
Nyderlandai 87 94 100 109 101 90 90 93 95
Švedija 85 88 100 102 97 89 93 111 125
JAV 85 90 100 83 69 55 63 69 79