Dielektrinė skvarba

Dielektrinė skvarba yra fizikinis dydis, parodantis kaip elektrinis laukas veikia dielektrinę medžiagą, arba kaip dielektrinė medžiaga veikią elektrinį lauką. Dielektrinė skvarba apibrėžiama kaip medžiagos, esančios lauke, gebėjimas poliarizuotis ir tuo sumažinti arba padidinti elektrinį lauką pačioje medžiagoje.

Vakuumo dielektrinė skvarba

Vakuumo dielektrinė skvarba$\varepsilon _{0}$ (dar vadinama elektrine konstanta) yra D/E santykis vakuume:

$\varepsilon _{0}={\frac {1}{c^{2}\mu _{0}}}\approx$ 8.8541878176 × 10⁻¹² F/m (C²/(N m²)),

kur

$c$ - šviesos greitis.

$\mu _{0}$ vakuumo magnetinė skvarba.

Santykinė dielektrinė skvarba

Kai kurių medžiagų santykinė dielektrinė skvarba prie 21 °C (70 °F) temperatūros Medžiaga Santykinė dielektrinė skvarba Vakuumas 1 (pagal apibrėžimą) Oras 1.00054 Teflonas 2.1 Polietilenas 2.25 Polistirolas 2.4–2.7 Popierius 3.5 Betonas 4.5 Stiklas 4.7 (3.7–10) Kaučiukas 7 Deimantas 5.5–10 Druska 3–15 Grafitas 10–15 Silicis 11.68 Metanolis 30 C5H4O2 42.0 Glicerolis 47–68 Vanduo 88–80.1–55.3–34.5 (0–20–100–200 °C) Fluoro vandenilio rūgštis 83.6 (0 °C) HCONH2 84.0 (20 °C) Sieros rūgštis 84–100 (20–25 °C) Vandenilio peroksidas 128 tirpalo–60 (−30–25 °C) Ciano vandenilis 158.0–2.3 (0–21 °C) Titano oksidas 86–173 Stroncio titano oksidas 310 Bario stroncio titano oksidas 15 nk–500 Bario titano oksidas 90 nk–1250–10,000 (20–120 °C) (La,Nb):(Zr,Ti)PbO3 500-6000

Santykinė dielektrinė skvarba (arba dielektrinė konstanta) ε parodo, kiek kartų medžiagos dielektrinė skvarba didesnė negu vakuume.

$\varepsilon _{r}={\frac {\varepsilon }{\varepsilon _{0}}}$

kur

ε₀ – elektrinė konstanta.

Santyknė dielektrinė skvarba matavimo vieneto neturi.