Badmetis

Badmetis, badas - socialinis reiškinys, kai dėl gamtinių, ekonominių ar politinių priežasčių tam tikro regiono didelė gyventojų dalis badauja ir labai padidėja mirčių iš bado ar dėl su badavimu susijusių ligų.

Pagrindinėmis badmečių priežastimis yra nederlius dėl gamtinių priežasčių, pvz., blogų orų, sausros, kenkėjų, bei nesukauptos maisto atsargos.

Airijos 1845–1849 m. badmečio aukos

Badmečiai žmoniją ištikdavo nuo seniausių laikų, tačiau patikimai jie dokumentuoti tik nuo ankstyvųjų viduramžių. Badas buvo taip plačiai paplitęs, kad kartu su karu, maru ir mirtimi laikytas vienu iš "keturių apokalipsės raitelių".

XVII ir XVIII a. vien tik Prancūzija pergyveno 41 badmetį, kituose kraštuose jie vykdavo ne rečiau. XIX a. Vakarų Europoje badmetis kilo 1817 m. Vokietijoje, o 1847 m. labai sunkus badmetis Airijoje. Anglijoje 1815, 1818, 1825, 1836, 1847, 1857 m. badas pasireiškė tarp darbininkų, nors nederliaus tuo metu ten nebuvo. Rytų Europoje, Rusijoje, nuo XI a. badmečiai minimi kas keliolika, keliasdešimt metų. XVIII a. ten buvo 34 bado metai, XIX a. net 40, smarkiausi 1833, 1845-1846, 1851, 1855, 1872, 1891-1892 m. 1911-1912 m. badas apėmė 60 Rusijos gubernijų. Sovietinėje Rusijoje 1921-1922 m. badavo 90 mln. žmonių, 1932-1933 m. kilo didelis badas išprovokuotas sovietų vyriausybės veiksmų siekusių tokiu būdu sumažinti pasipriešinimą sovietų valdžiai.

Nepaisant didelių technologinių ir ekonominių pasiekimų šiuolaikiniame pasaulyje tam tikruose regionuose iki šiol kyla badmečiai, daugiausia vadinamosiose "besivystančiose šalyse". Kita vertus daugiausia badauja tam tikri gyventojų sluoksniai ir tai lemia ne badmečiai, o struktūrinės socialinės ir ekonominės problemos.