Keto: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: it:Ceto (mitologia), pt:Ceto (mitologia) |
S robotas Keičiama: en:Cetus (Greek mythology) |
||
Eilutė 43: | Eilutė 43: | ||
[[de:Keto (Mythologie)]] |
[[de:Keto (Mythologie)]] |
||
[[el:Κητώ]] |
[[el:Κητώ]] |
||
[[en: |
[[en:Cetus (Greek mythology)]] |
||
[[es:Ceto]] |
[[es:Ceto]] |
||
[[fi:Keto (mytologia)]] |
[[fi:Keto (mytologia)]] |
12:55, 12 rugsėjo 2008 versija
Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).
Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.
Vaikai:
- Su Forkinu
Nimfa
Keto – Okeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos. [1]
Išnašos
Literatūra
- „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)