Breslaujos apskritis (1566–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''') buvo dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo [[Breslauja]] (iki [[1794]] m. ir [[1801]]–[[1808]] m.) ir [[Vidžiai]] ([[1794]]–[[1801]] m. ir [[1808]]–[[1835]] m.). |
'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''') buvo dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo [[Breslauja]] (iki [[1794]] m. ir [[1801]]–[[1808]] m.) ir [[Vidžiai]] ([[1794]]–[[1801]] m. ir [[1808]]–[[1835]] m.). |
||
Apskritis XVII a. buvo 5525 km² dydžio, [[1931]] m. 4156 km². [[1921]] m. joje gyveno 62 682 gyventojai. |
|||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
| Eilutė 56: | Eilutė 54: | ||
[[1939]] m. rytinė apskrities dalis atiteko [[Baltarusija]]i, o vakarinė – [[Lietuva]]i (prijungta prie [[Švenčionėlių apskr]]ities, sudarytos [[1939]] m. [[spalio 30]] d.). |
[[1939]] m. rytinė apskrities dalis atiteko [[Baltarusija]]i, o vakarinė – [[Lietuva]]i (prijungta prie [[Švenčionėlių apskr]]ities, sudarytos [[1939]] m. [[spalio 30]] d.). |
||
{{aps-ist}} |
|||
|- |
|||
| [[1790]] || 5525 || 85.932 || || 21 miestas ir miestelis |
|||
|- |
|||
| [[1921]] || || 62.682 || || |
|||
|- |
|||
| [[1931]] || 4156 || || || |
|||
|} |
|||
[[category:Lietuvos buvusios apskritys]] |
[[category:Lietuvos buvusios apskritys]] |
||
12:54, 8 rugsėjo 2008 versija
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu) buvo dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras buvo Breslauja (iki 1794 m. ir 1801–1808 m.) ir Vidžiai (1794–1801 m. ir 1808–1835 m.).
Istorija
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. 1793 m. dalis apskrities prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir toliau vadinosi Breslaujos apskritimi. 1793–1795 m. ji priklausė Breslaujos vaivadijai, nuo 1795 m. – Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. – Kauno gubernijai. 1835 m. apskrities centras buvo perkeltas į Zarasus ir taip atsirado Zarasų apskritis.
Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus dalį Zarasų apskrities: 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. Nuo 1920 m. apskrityje buvo šie valsčiai:
1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai:
1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai (prijungta prie Švenčionėlių apskrities, sudarytos 1939 m. spalio 30 d.).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 1790 | 5525 | 85.932 | 21 miestas ir miestelis | |
| 1921 | 62.682 | |||
| 1931 | 4156 | |||