Vladas Požela: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:45, 13 gruodžio 2005 versija

Požėla Vladas - advokatas, politinis veikėjas.

Gimė 1879 m. balandžio 9 d. Steigviliuose (Pakruojo r.), mirė 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje (Australija).

Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, 1890 įstojo į Mintaujos gimnaziją, joje besimokydamas 1894 įstojo į slaptą Kūdikėlio organizaciją, 1895-1896 buvo jos pirmininkas. 1896 įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, 1897 organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms rusų kalba mokyklose. 1900 suimtas L. Vaineikio byloje, metus kalintas Liepojos kalėjime, po to metams ištremtas į Smolenską už lietuviškų raštų gabenimą.

1903 grįžo į Šiaulius ir dirbo Šiaulių ekonomijos Zubovų dvarų archyve, dalyvavo Medvilionių slaptų vakarų kuopelėje. 1903 kartu su V. Kapsuku, J. Šepečiu, J. Pakniu įkūrė „Draugo“ organizaciją, Tilžėje leido laikraštį „Draugas“.

1905 tapo LSDP nariu. 1905-1907 revoliucijos dalyvis, sakė kalbas Smilgiuose, Pušalote, Žeimiuose, Žagarėje, šalino rusų administraciją. Vilniaus seimo dalyvis, dar jam nesibaigus išvyko platinti Seime priimtų rezoliucijų.

1906 suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš Suvalkų kalėjimo ligoninės, vėliau išlaisvino K. Jurgelionį iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik 1908 žandarai jį surado tęsiantį studijas Tartu universitete, kai 1906 svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas.

1910 Vilniaus teismas už mitingų Rozalime, Smilgiuose, Naumiestyje ir Pušalote bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. tvirtovės kalėjimo, kalėjo Kaune.

1913 bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno gubernatorius nedavė leidimo. 1914-1917 baigė Maskvos universitetą.

1916 RSDDP Petrogrado komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. 1916 vienas iš Grūdo draugijos steigėjų, iki 1918 04 jos vadovybės narys.

1917 advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. 1919 buvo savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir 1919 kartu su V. Bielskiu pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su K. Bieliniu, Z. Lukauskaite ir R. Skipičiu ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai prieš bermontininkus.

1920 Steigiamojo seimo, 1922 I Seimo, 1923 II Seimo atstovas. 1926 06 15-12 17 LSDP ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės vidaus reikalų ministras.

Po 1926 valstybės perversmo atsidėjo advokato darbui. 1932-1941 Pienocentro ir Tarptautinio banko juriskonsultas, 1940 Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. 1941 kovo 3 emigravo į Vokietiją, 1949 gegužę į Australiją, kur tęsė profesinę veiklą.

Izoldos Požėlaitės-Davis tėvas.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Požėla Vladas]]
+'''Požėla Vladas''' - advokatas, politinis veikėjas.
-Gimė [[1879]] [[balandžio 9]] Steigviliuose ([[Pakruojis|Pakruojo]] r.), mirė [[1960]] [[rugsėjo 21]] [[Adelaidė|Adelaidėje]] ([[Australija]]).
+Gimė [[1879]] m. [[balandžio 9]] d. Steigviliuose ([[Pakruojis|Pakruojo]] r.), mirė [[1960]] m. [[rugsėjo 21]] d. [[Adelaidė|Adelaidėje]] ([[Australija]]).
-Advokatas, politinis veikėjas.
 Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, [[1890]] įstojo į [[Jelgava|Mintaujos]] gimnaziją, joje besimokydamas [[1894]] įstojo į slaptą Kūdikėlio organizaciją, [[1895]]-[[1896]] buvo jos pirmininkas. [[1896]] įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, [[1897]] organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms rusų kalba mokyklose. [[1900]] suimtas [[Liudas Vaineikis|L. Vaineikio]] byloje, metus kalintas Liepojos kalėjime, po to metams ištremtas į [[Smolenskas|Smolenską]] už lietuviškų raštų gabenimą.
@@ Eilutė 13: / Eilutė 11: @@
 suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš Suvalkų kalėjimo ligoninės, vėliau išlaisvino K. Jurgelionį iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik [[1908]] žandarai jį surado tęsiantį studijas [[Tartu]] universitete, kai [[1906]] svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas.
-[[1910]] [[Vilnius|Vilniaus]] teismas už mitingų Rozalime, Smilgiuose, Naumiestyje ir Pušalote bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. tvirtovės kalėjimo, kalėjo [[Kaunas|Kaune]].
+[[1910]] [[Vilnius|Vilniaus]] teismas už mitingų Rozalime, Smilgiuose, Naumiestyje ir Pušalote bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] [[Kauno kalėjimas|kalėjimo]], kalėjo [[Kaunas|Kaune]].
-[[1913]] bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno gubernatorius nedavė leidimo. [[1914]]-[[1917]] baigė Maskvos universitetą.
+[[1913]] bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno [[gubernatorius]] nedavė leidimo. [[1914]]-[[1917]] baigė [[Maskva|Maskvos]] universitetą.
-[[1916]] RSDDP Petrogrado komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. [[1916]] vienas iš [[Grūdas|Grūdo]] draugijos steigėjų, iki [[1918]] 04 jos vadovybės narys.
+[[1916]] RSDDP [[Sankt Peterburgas|Petrogrado]] komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. [[1916]] vienas iš [[Grūdas|Grūdo]] draugijos steigėjų, iki [[1918]] 04 jos vadovybės narys.
 [[1917]] advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. [[1919]] buvo savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir [[1919]] kartu su [[Vaclovas Bielskis|V. Bielskiu]] pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su [[Kipras Bielinis|K. Bieliniu]], Z. Lukauskaite ir R. Skipičiu ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai prieš bermontininkus.