Inocentas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų
png->svg |
S robotas Pridedama: af:Pous Innocentius IV |
||
| Eilutė 45: | Eilutė 45: | ||
[[Kategorija:Popiežiai|Inocentas 04]] |
[[Kategorija:Popiežiai|Inocentas 04]] |
||
[[af:Pous Innocentius IV]] |
|||
[[ca:Innocenci IV]] |
[[ca:Innocenci IV]] |
||
[[cs:Inocenc IV.]] |
[[cs:Inocenc IV.]] |
||
00:12, 28 rugpjūčio 2008 versija
| Inocentas IV (Innocenzo IV, 180 popiežius) | |
|---|---|
| |
| Gimimo vardas | Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna |
| Gimė | apie 1195 m. Genuja, Italija |
| Mirė | 1254 m. gruodžio 7 d. |
| Palaidotas (-a) | Laterano bazilika, Roma |
| Tautybė | italas |
| |
| Inocento IV herbas | |
| Išrinktas | 1243 m. birželio 25 d. |
| Baigė | 1254 m. gruodžio 7 d. |
Inocentas IV (lot. Innocentius IV, tikrasis vardas Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna g. apie 1195 m. Genuja - 1254 m. gruodžio 7 d. Neapolis) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1243 m. birželio 25 d. iki mirties.
Biografija
Gimė didikų Fiesčių šeimoje. Mokėsi Parmoje, studijavo teisę Bolonijos universitete, vėliau čia dėstė. Nuo 1225 m. Albenjos vyskupas. Nuo 1226 m. Romos kurijos auditorius, nuo 1227 m. apaštalinis vicekancleris. Nuo 1228 m. kardinolas kunigas. 1235-1240 m. Ankonos katedros rektorius ir popiežiaus legatas Šiaurės Italijoje. Tarpininkavo Pizos ir Genujos taikos derybose.
Išrinktas popiežiumi tęsė Grigaliaus IX pradėtą kovą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu II, 1245 m. jį ekskomunikavo ir pašalino iš sosto. Rėmė dėl nepriklausomybės su imperatoriumi kariaujančius Italijos miestus. Po Frydricho II mirties kovojo su jo įpėdiniu Konradu IV.
Siuntė misijas į Mongoliją, suprato jos Europai keliamą pavojų, užmezgė ryšius su mongolų didžiuoju chanu. Rėmė Vokiečių ordiną, ypač pasitikėjo pranciškonais ir dominikonais. Jo pavedimu 1243-1245 m. dominikonai surengė kryžiaus žygius į Livoniją ir Prūsiją. 1243 m. Vokiečių ordino užkariautoje Prūsijoje įsteigė keturias vyskupijas.
1244 m. liepos 15 d. nusiuntė savo pasveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. 1250 m. Milane priėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo pasiuntinius. 1251 m. parašė 6 laiškus dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikšto (lietuvių kalba paskelbti 2005 m.) Kulmo vyskupą Henriką (Heidenreichą) įpareigojo karūnuoti Mindaugą. Rengė kryžiaus žygius prieš žemaičius. 1254 m. įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.
Išleido labai daug įstatymų. Svarbiausias kūrinys - „Penkių dekretalijų knygų rinkinys“ (Apparatus in quinque libros decretalium). [1]
| Pirmtakas Celestinas IV |
 Popiežius1243-1254 |
Įpėdinis Aleksandras IV |
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Valdas Kužulis. Inocentas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 145 psl.