Hugo Šojus: Skirtumas tarp puslapio versijų
S idėjau foto iš commons |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
Pati gausiausia rankraščių grupė yra susijusi su vokiečių rašytoju [[Hermanas Zudermanas|Hermanu Zudermanu]]. H. Šojus ir H. Zudermanas susipažino [[1888]] m. [[Berlynas|Berlyne]] ir nuo to laiko juos siejo artima draugystė. Rankraštyne saugomi ne tik paties H.Zudermano, bet ir jo šeimos narių bei kitų giminaičių laiškai, skirti H. Šojui. Hugo Šojus mirė [[1937]] m. [[liepos 25]] d., būdamas 92 metų. Palaidotas dvaro kapinaitėse. |
Pati gausiausia rankraščių grupė yra susijusi su vokiečių rašytoju [[Hermanas Zudermanas|Hermanu Zudermanu]]. H. Šojus ir H. Zudermanas susipažino [[1888]] m. [[Berlynas|Berlyne]] ir nuo to laiko juos siejo artima draugystė. Rankraštyne saugomi ne tik paties H.Zudermano, bet ir jo šeimos narių bei kitų giminaičių laiškai, skirti H. Šojui. Hugo Šojus mirė [[1937]] m. [[liepos 25]] d., būdamas 92 metų. Palaidotas dvaro kapinaitėse. |
||
{{DEFAULTSORT:Šojus, Hugo}} |
|||
[[Kategorija:Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai]] |
|||
[[Kategorija:Lietuvos |
[[Kategorija:Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai|Šojus, Hugo]] |
23:37, 27 rugpjūčio 2008 versija
Hugo Šojus (vok. Hugo Scheu) (1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje – 1937 m. liepos 25 d.) – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas.
Biografija
Hugo Šojus gGimė pirklio šeimoje. Lankė Klaipėdos pradžios mokyklą, ten pat baigė gimnaziją. Berlyne studijavo žemės ūkio mokslus. Atlikdamas praktiką Lapynuose, išmoko lietuvių kalbos, susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka.
1913 m. drauge su Aleksandru Kuršaičiu vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido knygą „Žemaičių pasakos. Pasakos apie paukščius“. Kita H.Šojaus aistra buvo muziejininkystė. Jis turėjo sukaupęs įvairių etnografinių daiktų rinkinį, kurio pagrindu įkurtas Šilutės muziejus. H.Šojus aktyviai propagavo lietuvininkų rankdarbius, vežė juos į įvairias parodas, dovanojo juos draugams ir garbingiems svečiams.
1892 m. įsigijęs apleistą Šilokarčemos dvarą, jis pirmiausiai apjuosė Šyšos upę pylimu, tokiu būdu apsaugodamas Šilokarčemos kaimą nuo potvynių. Atstatęs dvaro pastatus, apie 50 margų geriausios žemės skyrė Šilutės (tuometinės Šilokarčemos) ligoninei, mokykloms (liaudies ir privačiai), gaisrinei ir savivaldybei, evangelikų bažnyčiai ir klebonijai, paštui, Zudermano aikštei, uosto ir turgaus aikštei praplėsti bei skyrė žemės siaurojo geležinkelio bėgiams nutiesti nuo stoties iki uosto.
H.Šojaus iniciatyva įkurta žemės ūkio mokykla, nutiestas plentas, praplėstas durpių fabrikas. Ypač gražus ir naudingas H.Šojaus palikimas – įrengtas parkas abipus Šyšos upės su gražia beržų alėja nuo dvaro iki Verdainės kaimo. 1926 m. savo 80-tojo gimtadienio proga jis šį parką padovanojo miestui. Tačiau po karo neprižiūrimas parkas sunyko, išnyko daug retų medžių. Tai praktiškoji jo veiklos sritis. Neįkainojama ir H.Šojaus istorinė-kultūrinė veikla, kurios dėka Šilutės miestas turi savo muziejų, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ir archyvas pasipildė retais leidiniais, išleistais Rytų Prūsijoje lietuvių kalba.
Apdovanojimai, atminimas
1922 m. už visuomeninį darbą ir lietuvių kultūros, lietuvių kalbos ir papročių saugojimą Hugo Šojui suteiktas Karaliaučiaus universiteto garbės daktaro laipsnis. 1931 m. Šilutės Herderio realinėje gimnazijoje pritvirtintas bareljefas.
H. Šojaus interesus, veiklą atspindi ir rankraštinis palikimas, kurio dalis saugoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šie rankraščiai sudaro atskirą fondą (F 51). 1949 m. bibliotekai juos perdavė Arnoldas Endzinas. Beveik visi dokumentai yra vokiečių kalba ir tik nedidelė dalis – lietuvių.
Pati gausiausia rankraščių grupė yra susijusi su vokiečių rašytoju Hermanu Zudermanu. H. Šojus ir H. Zudermanas susipažino 1888 m. Berlyne ir nuo to laiko juos siejo artima draugystė. Rankraštyne saugomi ne tik paties H.Zudermano, bet ir jo šeimos narių bei kitų giminaičių laiškai, skirti H. Šojui. Hugo Šojus mirė 1937 m. liepos 25 d., būdamas 92 metų. Palaidotas dvaro kapinaitėse.