Talkša: Skirtumas tarp puslapio versijų
dar |
|||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
Kovų su [[kalavijuočiai]]s laikais ežeras vaidino svarbią gynybinę funkciją. Per jį iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta [[kūlgrinda]] į rytinį krantą. |
Kovų su [[kalavijuočiai]]s laikais ežeras vaidino svarbią gynybinę funkciją. Per jį iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta [[kūlgrinda]] į rytinį krantą. |
||
Maždaug iki [[1780]] m. Talšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. Tiesa, prie kelio atšakos į [[Ginkūnai|Ginkūnus]] įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talšos ir Ginkūnų ežerų lygį. [[1871]] m. pastatytas |
Maždaug iki [[1780]] m. Talšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. Tiesa, prie kelio atšakos į [[Ginkūnai|Ginkūnus]] įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talšos ir Ginkūnų ežerų lygį. [[1871]] m. pastatytas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]] perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pabaigoje Kulpė buvo [[Prūdelis (Šiauliai)|užtvenkta]] ir prie Ch. Frenkelio odų fabriko, o [[1916]] m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Ryga, Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako. |
||
Dar 1976-1977 m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam [[Žuvintas|Žuvinto ežerui]]. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]] įrašyti paukščiai. Tai [[šaukštasnapė antis]], [[didysis baublys]] ir [[mažasis kiras]]. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų. |
Dar 1976-1977 m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam [[Žuvintas|Žuvinto ežerui]]. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]] įrašyti paukščiai. Tai [[šaukštasnapė antis]], [[didysis baublys]] ir [[mažasis kiras]]. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų. |
13:17, 27 rugpjūčio 2008 versija
Talšos ežeras | |
---|---|
Vieta | Šiaulių miestas, Lietuva |
Plotas | 0,575 km² |
Kranto linijos ilgis | 4,78 km |
Kilmė | Ledyninis |
Vidutinis gylis | 3,5 m |
Didžiausias gylis | 8,2 m |
Tūris | 1203254 km³ |
Įteka | Kulpė, Rūdė |
Išteka | Kulpė |
Talša – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje. Per ežerą prateka Mūšos intakas Kulpė, įteka Rūdė.
Geografija
Ežeras tvyro 1 km nuo miesto centro, tarp Šaulių kalnelio (dab. Šiaulių kapinės) vakariniame krante ir Lepšių kalvos rytiniame krante. Altitudė 103,0 m. Ežero plotas – 56,2 ha, ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Šiaurinėje dalyje Talšos ežeras per nendrėmis apaugusiu 150 m ilgio ir 5 m pločio Kulpės kanalu susisiekia su 16 ha ploto Ginkūnų ežeru. Beveik visose ežero pakrantėse veša tankūs augalų sąžalynai.
Ežero pavadinimas
Ežeras nuo seno buvo vadinamas Talšos vardu nuo žodžio telžti (liet. sroventi, šlapinti, o ne nuo telkšoti. Analogijos: Telšiai, Tilžė, Tilžė (upė) ir t.t. Kalbininkų siūlomą suvalkietišką naujadarą Talkša šiauliečiai iš karto atmetė kaip svetimybę.
Istorija
Kovų su kalavijuočiais laikais ežeras vaidino svarbią gynybinę funkciją. Per jį iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta kūlgrinda į rytinį krantą.
Maždaug iki 1780 m. Talšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio Rėkyvos ežero (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš Verdulių pelkių plūstanti Rūdė. Šiaulių ekonomiją 1768 m. pradėjus valdyti A. Tyzenhauzui, Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas 1836-1858 m. nutiesus plentą Ryga-Tilžė. Tiesa, prie kelio atšakos į Ginkūnus įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talšos ir Ginkūnų ežerų lygį. 1871 m. pastatytas Liepojos-Romnų geležinkelis perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pabaigoje Kulpė buvo užtvenkta ir prie Ch. Frenkelio odų fabriko, o 1916 m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Ryga, Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako.
Dar 1976-1977 m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam Žuvinto ežerui. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Tai šaukštasnapė antis, didysis baublys ir mažasis kiras. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų.
Rekonstrukcija
2002 m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo, 2006 m. gavus paramą iš Europos Sąjungos fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki praplatinti 300 metrų ilgio Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų, kad Šiauliai galėtų tapti bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti tarptautinio lygio irklavimo varžybas. Ežeras žemsiurbe valomas nuo dumblo, kuris kaupiamas rytinėje pakrantėje prie kelio Tilžė-Ryga. [1]
Šaltiniai
55°55′50″ š. pl. 23°20′12″ r. ilg. / 55.93056°š. pl. 23.33667°r. ilg.