Kuresarė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 51: Eilutė 51:
{{Commons|Kuressaare}}
{{Commons|Kuressaare}}
*[http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/005/5093.htm Kuresarė Rusijos Imperijoje].
*[http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/005/5093.htm Kuresarė Rusijos Imperijoje].
*[http://www.kuressaare.ee/uus/?setlang=eng Kuressaare.ee www.kuressaare.ee],
*[http://www.kuressaare.ee/uus/?lang=en Kuressaare.ee ],
*[http://www.saaremaa.ee/eng/general/kuressaare.php www.saaremaa.ee puslapis apie Kuresarę],
*[http://www.saaremaa.ee/eng/general/kuressaare.php www.saaremaa.ee puslapis apie Kuresarę],
*[http://www.eeke.ee/ Kuresarės oro uostas].
*[http://www.eeke.ee/ Kuresarės oro uostas].

23:05, 24 rugpjūčio 2008 versija

Šablonas:Infobox Linn

Kuresarė (est. Kuressaare, šved. Arensburg) – miestas vakarų Estijoje, Saremos salos pietvakarinėje dalyje, Rygos įlankos pakrantėje. Saremos apygardos centras. 15 tūkst. gyventojų.

Istorija

Žvejų gyvenvietė augo aplink pilį. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose minima 1381 m. 1559 m. parduota Danijai. 1645 m., pagal Briomsebro sutartį perleista Švedijai. 1710 m., per Didįjį Šiaurės karą, Kuresarė buvo padegta rusų kareivių. Pagal Nyštato sutartį, 1721 m. miestas atiteko Rusijai. XVIII a. tapo populiaria poilsiaviete. 1918 m., Estijai tapus nepriklausoma valstybe, oficialiai pavadinta Kuresare (iki tol vadinosi Arensburgu). 19521988 m. vadinosi Kingisepu (čia gimusio Estijos bolševikų politiko, Viktoro Kingisepo garbei). Dabar Kuresarė plėtojama kaip kurortinis miestas.


Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Kuresarė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Ekonomika ir susisiekimas

Kuresarės pilis

Žvejyba ir žuvies apdirbimas. Žemės ūkis. Turizmas. Yra nedidelis oro uostas (skrydžiai į Taliną, Piarnu, Stokholmą). Keltų prieplauka. Keliais ir keltais sujungta su žemynu.

Lankytinos vietos

  • XIII a. pilis, apsupta miesto parku,
  • XVII a. barokinė miesto rotušė,
  • XVIII a. bajorų rūmai,
  • Šv. Lauryno bažnyčia,
  • Šv. Nikolajaus cerkvė,
  • 1999 m. atidarytas, miesto teatras,
  • sanatorijos.

Nuorodos