Tartu

58°23′ š. pl. 26°43′ r. ilg.

Miesto rotušė

Tartu (est. Tartu; anksčiau Dorpatas arba Jurjevas) – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio (Emajõgi) upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus. 101,1 tūkst. gyventojų (2007). Tai šalies intelektualų ir kultūros centras, jame yra seniausias Estijos universitetas. 180 km į pietryčius Talino.

Išvystyta žemės ūkio mašinų, instrumentų pramonė, avalynės gamyba, maisto perdirbimas. Yra XIII a. pastatytos katedros griuvėsių ant Tomės kalvos (Toomemägi). Jame veikia Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL)

Istorija

V a. minima Tarbatu gyvenvietė, 1030 m. rusai įkūrė tvirtovę, pavadinę ją Jurjevu (Юрьев). XIII-XVI a. miestas priklausė Hanzai. 1582-1600 ir 1603-1625 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1600-1603 ir 1625-1704 m. Švedijai, 1704 m. miestą prie Rusijos prijungė caras Petras I. Švediškai ir vokiškai vadintas Dorpat, sutrumpinus viduramžišką estišką pavadinimą Tarbatu. 1775 m. miestą smarkiai nusiaubė gaisras, taip pat miestas smarkiai nusiaubtas Antrojo pasaulinio karo metu.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Tartu yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Norčiopingas, Švedija Kaunas, Lietuva Ryga, Latvija Pskovas, Rusija Turku, Suomija Ryga, Latvija Salisbaris, JAV Hiamenlina, Suomija Deventeras, Olandija

Tamperė, Suomija Upsala, Švedija Vespremas, Vengrija Liuneburgas, Vokietija Fredriksbergas, Danija Hafnarfjorduras, Islandija Bėrumas, Norvegija Ferara, Italija Zutfenas, Olandija

Universitetas

Tartu universitetas

Tartu universitetą 1632 m. įkūrė Gustavas II Adolfas; universitetas perkeltas į Piarnu 1699 m., uždarytas 1710 m. ir vėl atidarytas Tartu mieste 1802 m. Universitetas žymus observatorija, menų muziejumi, botanikos sodu, biblioteka. 1951 m. įkurta žemės ūkio mokykla.

Tartu universitete mokėsi Jonas Biliūnas, Antanas Merkys ir kiti žymūs lietuviai. 2007 m. universiteto prorektore dirbo Birutė Klaas.

Nuorodos

• Tartu Rusijos Imperijoje
• Tartu universitetas Rusijos Imperijoje