Punskas

Punsko bažnyčia

Punskas (lenk. Puńsk) – kaimas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadija, Seinų pavietas. Apie 1050 gyventojų, iš kurių 75% – lietuviai. Svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras – lietuviška mokykla, spaustuvė, Lietuvių kultūros namai. Nuo 1867 m. yra parapija.

Punsko valsčiuje yra 33 kaimai, kuriuose gyvena 5000 žmonių, iš kurių 80 proc. lietuviai.

Istorija

1597 m. pastatyta bažnyčia, pradėti rengti sekmadieniniai turgūs. 1612 m. Punskas jau vadinamas miestu, nors tikrąsias miesto teises karalius Vladislovas Vaza suteikė tik 1647 m. 1852 m. miesto teisės panaikintos. 1934 m. kilo didelis Punsko gaisras.

Po Antrojo pasaulinio karo Punskas tapo Lenkijos lietuvių kultūriniu centru. Čia veikia lietuviško laikraščio „Aušra“ redakcija, Lietuvių kultūros namai ir licėjus, kuriame mokoma lietuvių kalba.

Punsko istorija

Seniausi žmogaus buvimo pėdsakai Punsko krašte aptikti apie 10 000 metus prieš mūsų erą. Ankstyvais viduramžiais čia gyveno jotvingiai, bet XII a. juos nukariavo kryžuočiai. Apie jų buvimą byloja tik išlikę piliakalniai (Eglinėje, Šiurpiluose), kapinynai (Šveicarijoje), vietovaizdžiai (pvz., archeologinės iškasenos).

Laikui bėgant Sūduva apaugo miškais, kuriuose medžiodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai. Tik XV a. pradžioje šis kraštas pradedamas vėl kolonizuoti. Čia atsikelia lietuviai nuo Merkinės ir Punios. Jie pavadino ežerą Punia, nuo kurio kyla ir gyvenvietės pavadinimas – Punskas. Ši gyvenvietė buvo viena iš pirmų čia įsikūrusių, tuo metu kūrėsi taip pat Berznykas, Seinai, Kreivėnai....

1597 metais Seinų girininkas Stanislovas Lalivskis pastatė Punske bažnyčią ir čia buvo įteikta parapija. Tais pačiais metais LDK kanceliarija išleido Žygimanto III dokumentą, kuriame, tarp kitko sakoma, kad Punsko parapijos klebonu gali būti skirtas tik lietuvių kalbą mokantis kunigas.

1647 m. karalius Vladislovas IV Vaza patvirtino Punsko miesto teises suteikdamas jam Magdeburgo teises ir herbą su šv. Petro atvaizdu.

Tuo metu Punsko parapija priklausė Vilniaus vyskupijai, o vėliau (nuo 1795) priskirta Vygrų vyskupijai. Prie bažnyčios veikė ligoninė ir parapine mokykla.

1795 m Punske gyveno 583, o 1827 - 748 žmonės. Tačiau 1852 Punskas prarado miesto teises.

1881 m. parapijoje gyveno jau 12 000 žmonių. Tada buvo įsteigtos dar dvi atskiros Smalėnų ir Beceilų parapijos. 1910 m Punsko parapijoje liko 74 kaimai su 7044 gyventojais.

Šis kraštas nuo VI amžiaus iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1815m šios žemės galutinai atiteko Rusijai. Krašto žmonės kentėjo caro priespaudą. Čia veikė slaptosios mokyklos, kuriose mokė daraktoriai, o uždrausta spauda atgabendavo knygnešiai: (labiausia mūsų krašte išgarsėjo P. Matulevičius)

Po Pirmojo pasaulinio karo (1919-1920) vyko kovos dėl Sūduvos tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Mokykla

1526 m. Popiežiaus nutarimu, įsakyta kiekvienoje parapijoje įkurti mokyklas. Turėjo jos veikti nuo vėlyvo rudenio iki pavasario. Pagrindinė knyga buvo katekizmas. Tokia mokykla pradėjo veikti ir Punske. Pirmą kartą apie mokyklą Punske užsimenama XVII a pabaigoje. 1808 m. Seinuose įsteigta gimnazija.

Spaudos draudimo metu Punsko apylinkėse veikė mažos mokyklėlės, kuriose mokė daraktoriai. I pasaulinio karo metu „Žiburio“ bendrija įsteigė Punske mokyklą, kurioje mokė J.Baltrukonis. Nuo 1819 m. Seinuose pradėjo veikti „Žiburio“ gimnazija, kuri po metų buvo perkelta į Lazdijus.

Tarpukario laikotarpyje Punske nebuvo lietuviškos mokyklos, tačiau lietuvių kalba buvo dėstoma kaip dalykas. Norint įsteigti klasę su lietuvių kalba, turėjo būti ne mažiau kaip 7 mokiniai norintys mokytis lietuvių kalbos. Toks buvo Švietimo Ministro nurodymas.

1952-1953 m. įsteigtos lietuviškos mokyklos Punske, Vaitakiemyje, Vidugiriuose ir Navinykuose, o kitose mokyklose lietuvių kalbos buvo mokoma kaip dalyko. 1956 m. Punske įkurtas licėjus.

Lietuviškos mokyklos įsteigtos 1952-1956 m., išliko nepakitusios beveik iki XX amžiaus pabaigos.

1944 m. frontui pasitraukus į vakarus, įsteigtos mokyklos Punske, Pristavonyse ir Vidugiriuose. Deja, jose buvo mokoma tiktai lenkiškai, o tik po 1951m. galima buvo įsteigti lietuviškas mokyklas. Tačiau lietuvių kalbos mokytojai neturėjo tinkamų kvalifikacijų.

Pirmieji mokytojai buvo ne tik pedagogai, bet ir aktyviai dalyvavo kultūriniame bendruomenės gyvenime. Tai Juozas Maksimavičius, Petronėlė Jakimavičienė, Bronė Kliučinskienė, Jonas Stoskėliūnas, Juozas ir Elena Vainai, Juozas Sigitas Paransevičius, Algis Uzdila ir kiti.

Dabar Punsko ir Seinų krašte pagrindinės mokyklos veikia Navinykuose, Pristavonyse, Vidugiriuose, Punske ir „Žiburio“ mokyklų kompleksas Seinuose (darželis, pagrindinė mokykla ir gimnazija).

Po 1999 m. švietimo reformos, Punske veikia šešiametė pagrindinė mokykla ir gimnazija su lenkų ir lietuvių dėstomąja kalba.

2004-ųjų metų gruodžio 10 mokykloms suteiktas Dariaus ir Girėno vardas. Trimetėje gimnazijoje yra 9 klasės (po dvi su lietuvių mokomąja kalba ir viena su lenkų mokomąja kalba).

2005/2006 mokslo metais gimnazija lankė 209 mokiniai. Lietuviškose klasėse buvo 146 vaikai, o lenkiškose 60. Mokykloje dirbo 30 mokytojų. Mokyklai vadovavo Juozas Bliūdžius (direktorius) ir Marytė Misiukonienė (pavaduotoja).

2006/2007 mokslo metais gimnaziją lanko ....??? mokiniai. Lietuviškose klasėse yra ??? vaikai, o lenkiškose ???. Mokykloje dirba 29 mokytojai. Nuo rugsėjo 1 mokyklai vadovauja Jonas Vydra (direktorius) ir Jolanta Jonušonytė (pavaduotoja).

Nuorodos

• Punsko puslapiai (lietuvių kalba)
• Punsko istorija
• Lenkijos lietuvių leidinys – AUŠRA