Sigulda: Skirtumas tarp puslapio versijų

1207 m. kraštą užėmus Kalavijuočių ordinui, Livonijos ordinas ir Rygos vyskupas Albertas pasidalijo žemes. Strateginėse vietose ant Gaujos kranto abi konfrontuojančios jėgos apsaugai viena nuo kitos, o taip pat nuo lyvių ir lietuvių užpuolimų pasistatė mūrines pilis, aplink kurias vėliau išaugo gyvenvietės Sigulda, Turaida ir Krimulda. Per daugybę karų 1226 m. pastatyta Siguldos pilis smarkiai nukentėjo, o po Žalgirio mūšio neteko karinės reikšmės. Livonijos karo (1558-1587 m.) metu pilį dukart apiplėšė rusų kariuomenė. Livonijos ordino meistras Gothardas Ketleris, pabūgęs Rusijos caro Ivano IV, 1561 m. pasidavė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, kraštas atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Šiaurės karo (1600-1629 m.) metu pilį sugriovė kariaujančių pusių artilerija.

1878-1881 m. pilies griuvėsių teritorijoje žemių valdytojas kunigaikštis Kropotkinas pasistatė eklektinio stiliaus Naująją pilį – gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis (meistras J. Mengelis). Joje nuo 1923 m. buvo rašytojų ir žurnalistų namai. 1937 m. architektas Andris Birkans paaukštino bokštą.

1887 m. nutiesus Rygos-Valkos geležinkelio liniją ir Rygos – Pskovo kelią, kraštas ėmė garsėti kaip kurortas ir poilsiavietė. Jame pradėjo savo vilas statyti Rusijos turtuoliai.

1483 m. buvusios bažnyčios vietoje pastatyta Šv.Bertulio bažnyčia, vėliau atitekusi evangelikams liuteronams.

Savivalda

Miesto teises Sigulda įgijo 1928 m. 1950-1961 m. Sigulda buvo rajono centras. Siguldos žemė (lat. novads), kuriai suteikta savivaldos teisė, 2003 m. birželio 1 d. sudaryta iš Siguldos miesto, Siguldos apylinkės (lat. pagasts) ir Morės apylinkės). Siguldos miesto plotas – 18,2 kv. km, Siguldos apylinkės – 97,4; Morės apylinkės – 88,9; iš viso – 204,5 kv. km. Siguldos mieste 10 603, žemėje – 14 825 gyventojai (2005 m. duomenys).

Siguldos apylinkės kaimai

Peltė (Lorupė)
Kipariai
Jūdažiai
Kalnabeitės
Nurmižiai

Morės apylinkės kaimai

Morė
Eglainė
Akenstaka
Kartūžiai

Siguldos žemės savivaldybės tarybą (Dūmą) sudaro 9 deputatai. Dūmos pirmininkas Tālis Pukitis, jo pavaduotojas Jānis Zilvers, vykdantysis direktorius – Ugis Mitrevičs. Savivaldybė įsikūrusi Naujojoje pilyje. Pastate veikia ir restoranas.

Turizmas ir sportas

Sigulda garsėja žiemos sporto bazėmis. Mieste yra ledrogių trasa, greta, Gaujos slėnyje – kelios slidinėjimo ir nusileidimo nuo kalnų trasos. Ledrogių trasa pastatyta 1897 m. Siguldos pilies šeimininko iniciatyva. Tada buvo nutiesta 900 metrų ilgio trasa su vienu viražu. Dabartinę trasą suprojektavo Leipcigo mokslinis sporto centras, o pastatė Sarajevo firma „Graming“. Jos ilgis – 1420 metrų, yra 16 viražų, aukščių skirtumas – 120 metrų. Tarp keturioliktojo ir penkioliktojo viražų galima pasiekti 125 km/h greitį.

Be to, Siguldoje galima pajodinėti žigais, pažaisti mini golfą ir kėgliais, nuotykių parke „Miško katinas“ sudomins įvairūs tilteliai, prie medžių, augančių ant kalno šlaitų tvirtinami lynai laipiojimui ir sūpuoklės. Aerodiume ant oro pagalvės galima pabandyti pasijusti laisvai sklendžiančiu parašiutininku.

Įspūdingas kėlimasis per Gaujos upę 1969 m. nutiestu lyno keliu. Iš 43 m aukštyje virš upės plaukiančio vagonėlio atsiveria kontrastingas abiejų Gaujos krantų vaizdas, matosi įspūdinga Turaidos pilis, Gaujos tiltas, Krimuldos dvaras ir bobslėjaus trasa. Mieste ir jo apylinkėse gausu gamtos ir istorijos paminklų: Siguldos pilis, Krimuldos pilis, Gutmanio ola, Viktoro ola, Velnių olos.

Veikia 3 sanatorijos ir turistinė bazė. Siguldoje vyksta operos festivaliai.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Sigulda yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Nuorodos

Siguldos radijas

@@ Eilutė 63: / Eilutė 63: @@
 ==Miestai partneriai==
+Miestai, su kuriais Sigulda yra užmezgusi [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:
 * {{flagicon|Estonia}} [[Keila]], [[Estija]]
 * {{flagicon|Sweden}} [[Falköping]], [[Švedija]]