Vižainis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
[[Vaizdas:Vyzainys.JPG|thumb|Vižainys nuo kelio į Žydkaimį]] |
[[Vaizdas:Vyzainys.JPG|thumb|Vižainys nuo kelio į Žydkaimį]] |
||
'''Vižainis''' (arba '''Vižainys''', '''Vyžainys''', '''Vyžainiai'''; {{pl|Wiżajny}}) – gyvenvietė [[Palenkės vaiv]]adijoje (šiaurės rytų [[Lenkija]]), pasienyje su [[Lietuva]], 35 km nuo [[Suvalkai|Suvalkų]]; [[Vižainio valsčius|valsčiaus]] centras. 1 tūkst. gyventojų (2002). Stovi paminklas [[Jėzus|Jėzui]]. Iki XX a. pradžios priklausė [[Lietuva]]i. |
|||
[[Vaizdas:Wiz.jezus.jpg|thumb|[[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] statula Vižainyse]] |
[[Vaizdas:Wiz.jezus.jpg|thumb|[[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] statula Vižainyse]] |
||
'''Vižainys''' arba '''Vėžainys''' ({{pl|Wiżajny}}) – [[kaimas]] šiaurės rytų [[Lenkij]]oje, [[Suvalkija|Suvalkijoje]] ([[Palenkės vaivadija]], [[Suvalkų apskritis]]), [[Vižainių valsčius|Vižainių valsčiaus]] centras. 1000 gyventojų ([[2002]] m.) |
|||
== |
==Geografija== |
||
Kaimas išsidėstęs prie kelio DK651 [[Seinai]]-[[Šipliškės]]-Vižainys-[[Žydkiemis]]-[[Geldapė]], 18 km į šiaurės vakarus nuo Šipliškių prie [[Vižainių ežeras|Vižainių ežero]], Vakarų Suvalkijos ežeryne. Įsikūręs žemumoje, todėl, kaip pasakoja vietiniai gyventojai, kai Suvalkijoje jau sirpdavo [[vyšnia|vyšnios]], Vižainyse dar būdavo [[sniegas|sniego]] iki kelių. [[1978]]-[[1979]] m. žiemą [[temperatūra]] krito iki -40°C, o pusnys prie kelių siekė daugiau, kaip 2 m. |
Kaimas išsidėstęs prie kelio DK651 [[Seinai]]-[[Šipliškės]]-Vižainys-[[Žydkiemis]]-[[Geldapė]], 18 km į šiaurės vakarus nuo Šipliškių prie [[Vižainių ežeras|Vižainių ežero]], Vakarų Suvalkijos ežeryne. Įsikūręs žemumoje, todėl, kaip pasakoja vietiniai gyventojai, kai Suvalkijoje jau sirpdavo [[vyšnia|vyšnios]], Vižainyse dar būdavo [[sniegas|sniego]] iki kelių. [[1978]]-[[1979]] m. žiemą [[temperatūra]] krito iki -40°C, o pusnys prie kelių siekė daugiau, kaip 2 m. |
||
== |
==Istorija== |
||
| ⚫ | |||
Apylinkėse dar [[VI a.|VI]]-[[XI a.]] gyveno [[jotvingiai]]. [[XIV a.]] prie kelio iš [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] į Seinus stovėjo [[karčiama]], kurią [[1409]] m. apylinkėse sumedžiojęs [[tauras|taurą]], Lietuvos didysis kunigaikštis ir [[Lenkijos karalius]] [[Jogaila]] pavadinęs „Stumbrine“. Vėliau greta įsikūręs kaimas dėl [[vėžys|vėžių]] gausybės pramintas Vėžainimis. Pirmą kartą šis pavadinimas užfiksuotas [[1549]] m., kai [[karalienė Bona]] kaimą valdyti perdavė rusų [[bajoras|bajorui]] Petrui Lysui. Netrukus kaime buvo įkurta seniūnija. Kaimui išsiplėtus 1570 m. jis gavo miesto teises. [[1606]] m. miestas turėjo 7 gatves: Pavištyčio, Kubilių, Vištyčio, Seinų, Simno, Virbalio, Palenkės ir bažnyčios skersgatvį. Ant kalnelio stovėjo parapijos bažnyčia. Miestelis apėmė 76 [[valakas|valakus]] žemės. [[1642]] m. buvo 200 [[dūmas|ūkių]], kuriuose gyveno 1200 žmonių. [[1655]]-[[1660]] m. miestą nusiaubė [[švedai]], kilo gaisrai, miestelį teko kelis kartus atstatyti. Po [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] kilo [[cholera|choleros]] epidemija. [[1659]] m. karalius [[Jonas Kazimieras Vaza]] atnaujino bažnyčią, prie kurios buvo įsteigta ligoninė ir prieglauda. [[1661]] m. įsteigta mokykla. [[1663]] m. [[gegužės 11]] d. karalius [[Jonas Sobieskis]], siekdamas sustiprinti Vižainių reikšmę, nesuteikdamas papildomų privilegijų patvirtino miesto teises. [[1792]] m. [[vasario 4]] d. karalius [[Stanislovas Augustas]], [[ATR seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimui]] pripažinus miesto teises, Vižainims suteikė herbą – nekarūnuotą baltą erelį raudoname lauke, apjuostą auksine juosta. Privilegija leido turėti [[rotušė|rotušę]], bet jai pastatyti nebuvo lėšų. |
Apylinkėse dar [[VI a.|VI]]-[[XI a.]] gyveno [[jotvingiai]]. [[XIV a.]] prie kelio iš [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] į Seinus stovėjo [[karčiama]], kurią [[1409]] m. apylinkėse sumedžiojęs [[tauras|taurą]], Lietuvos didysis kunigaikštis ir [[Lenkijos karalius]] [[Jogaila]] pavadinęs „Stumbrine“. Vėliau greta įsikūręs kaimas dėl [[vėžys|vėžių]] gausybės pramintas Vėžainimis. Pirmą kartą šis pavadinimas užfiksuotas [[1549]] m., kai [[karalienė Bona]] kaimą valdyti perdavė rusų [[bajoras|bajorui]] Petrui Lysui. Netrukus kaime buvo įkurta seniūnija. Kaimui išsiplėtus 1570 m. jis gavo miesto teises. [[1606]] m. miestas turėjo 7 gatves: Pavištyčio, Kubilių, Vištyčio, Seinų, Simno, Virbalio, Palenkės ir bažnyčios skersgatvį. Ant kalnelio stovėjo parapijos bažnyčia. Miestelis apėmė 76 [[valakas|valakus]] žemės. [[1642]] m. buvo 200 [[dūmas|ūkių]], kuriuose gyveno 1200 žmonių. [[1655]]-[[1660]] m. miestą nusiaubė [[švedai]], kilo gaisrai, miestelį teko kelis kartus atstatyti. Po [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] kilo [[cholera|choleros]] epidemija. [[1659]] m. karalius [[Jonas Kazimieras Vaza]] atnaujino bažnyčią, prie kurios buvo įsteigta ligoninė ir prieglauda. [[1661]] m. įsteigta mokykla. [[1663]] m. [[gegužės 11]] d. karalius [[Jonas Sobieskis]], siekdamas sustiprinti Vižainių reikšmę, nesuteikdamas papildomų privilegijų patvirtino miesto teises. [[1792]] m. [[vasario 4]] d. karalius [[Stanislovas Augustas]], [[ATR seimas|Abiejų Tautų Respublikos seimui]] pripažinus miesto teises, Vižainims suteikė herbą – nekarūnuotą baltą erelį raudoname lauke, apjuostą auksine juosta. Privilegija leido turėti [[rotušė|rotušę]], bet jai pastatyti nebuvo lėšų. |
||
[[1808]] m. mieste gyveno 731 [[katalikas]] ir 511 [[žydai|žydų]]. [[1867]] m. 205 namuose gyveno 2262 miestelėnai, iš jų 1172 žydai, 977 [[evangelikai]], 613 katalikų. [[1845]] m. parengtas naujas miesto planas, įrengta nauja turgavietė, tačiau tai nepadėjo nuolat pasienyje likdavusio miesto plėtrai. [[1870]] m. Vižainys neteko miesto teisių. [[1907]] m. įsteigta mokykla su [[biblioteka]] ir skaitykla. Tačiau gyventojų skaičius nuolat mažėjo. 1921 m. Vižainyse buvo 1396 gyventojai, daugiausia užsiėmę žemės ūkiu. [[1935]] m. [[gegužės 31]] d. kilo valstiečių maištas. [[1939]] m. susikūrė vietinių vokiečių militaristinė organizacija ''Selbstschutz''. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais buvo sunaikinti miestelio žydai. [[1944]] m. [[spalio 23]] d. Vižainis užėmė [[Raudonoji armija]], jie vėl atiteko Lenkijai. |
[[1808]] m. mieste gyveno 731 [[katalikas]] ir 511 [[žydai|žydų]]. [[1867]] m. 205 namuose gyveno 2262 miestelėnai, iš jų 1172 žydai, 977 [[evangelikai]], 613 katalikų. [[1845]] m. parengtas naujas miesto planas, įrengta nauja turgavietė, tačiau tai nepadėjo nuolat pasienyje likdavusio miesto plėtrai. [[1870]] m. Vižainys neteko miesto teisių. [[1907]] m. įsteigta mokykla su [[biblioteka]] ir skaitykla. Tačiau gyventojų skaičius nuolat mažėjo. 1921 m. Vižainyse buvo 1396 gyventojai, daugiausia užsiėmę žemės ūkiu. [[1935]] m. [[gegužės 31]] d. kilo valstiečių maištas. [[1939]] m. susikūrė vietinių vokiečių militaristinė organizacija ''Selbstschutz''. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais buvo sunaikinti miestelio žydai. [[1944]] m. [[spalio 23]] d. Vižainis užėmė [[Raudonoji armija]], jie vėl atiteko Lenkijai. |
||
===Pavadinimo kilmė=== |
|||
| ⚫ | |||
Vižainio vardas siejamas su lietuvišku žodžiu [[vėžys]], tačiau tai nėra galutinai patvirtinta etimologija. |
|||
| ⚫ | |||
{{commonscat|Wiżajny}} |
{{commonscat|Wiżajny}} |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Palenkės vaivadijos gyvenvietės]] |
[[Kategorija:Palenkės vaivadijos gyvenvietės]] |
||
[[en:Wiżajny]] |
|||
[[nl:Wiżajny]] |
[[nl:Wiżajny]] |
||
[[pl:Wiżajny]] |
[[pl:Wiżajny]] |
||
14:06, 24 rugpjūčio 2008 versija
54°23′ š. pl. 22°52′ r. ilg. / 54.383°š. pl. 22.867°r. ilg.
Vižainis (arba Vižainys, Vyžainys, Vyžainiai; lenk. Wiżajny) – gyvenvietė Palenkės vaivadijoje (šiaurės rytų Lenkija), pasienyje su Lietuva, 35 km nuo Suvalkų; valsčiaus centras. 1 tūkst. gyventojų (2002). Stovi paminklas Jėzui. Iki XX a. pradžios priklausė Lietuvai.
Geografija
Kaimas išsidėstęs prie kelio DK651 Seinai-Šipliškės-Vižainys-Žydkiemis-Geldapė, 18 km į šiaurės vakarus nuo Šipliškių prie Vižainių ežero, Vakarų Suvalkijos ežeryne. Įsikūręs žemumoje, todėl, kaip pasakoja vietiniai gyventojai, kai Suvalkijoje jau sirpdavo vyšnios, Vižainyse dar būdavo sniego iki kelių. 1978-1979 m. žiemą temperatūra krito iki -40°C, o pusnys prie kelių siekė daugiau, kaip 2 m.
Istorija
Apylinkėse dar VI-XI a. gyveno jotvingiai. XIV a. prie kelio iš Vilkaviškio į Seinus stovėjo karčiama, kurią 1409 m. apylinkėse sumedžiojęs taurą, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila pavadinęs „Stumbrine“. Vėliau greta įsikūręs kaimas dėl vėžių gausybės pramintas Vėžainimis. Pirmą kartą šis pavadinimas užfiksuotas 1549 m., kai karalienė Bona kaimą valdyti perdavė rusų bajorui Petrui Lysui. Netrukus kaime buvo įkurta seniūnija. Kaimui išsiplėtus 1570 m. jis gavo miesto teises. 1606 m. miestas turėjo 7 gatves: Pavištyčio, Kubilių, Vištyčio, Seinų, Simno, Virbalio, Palenkės ir bažnyčios skersgatvį. Ant kalnelio stovėjo parapijos bažnyčia. Miestelis apėmė 76 valakus žemės. 1642 m. buvo 200 ūkių, kuriuose gyveno 1200 žmonių. 1655-1660 m. miestą nusiaubė švedai, kilo gaisrai, miestelį teko kelis kartus atstatyti. Po Švedų tvano kilo choleros epidemija. 1659 m. karalius Jonas Kazimieras Vaza atnaujino bažnyčią, prie kurios buvo įsteigta ligoninė ir prieglauda. 1661 m. įsteigta mokykla. 1663 m. gegužės 11 d. karalius Jonas Sobieskis, siekdamas sustiprinti Vižainių reikšmę, nesuteikdamas papildomų privilegijų patvirtino miesto teises. 1792 m. vasario 4 d. karalius Stanislovas Augustas, Abiejų Tautų Respublikos seimui pripažinus miesto teises, Vižainims suteikė herbą – nekarūnuotą baltą erelį raudoname lauke, apjuostą auksine juosta. Privilegija leido turėti rotušę, bet jai pastatyti nebuvo lėšų.
1808 m. mieste gyveno 731 katalikas ir 511 žydų. 1867 m. 205 namuose gyveno 2262 miestelėnai, iš jų 1172 žydai, 977 evangelikai, 613 katalikų. 1845 m. parengtas naujas miesto planas, įrengta nauja turgavietė, tačiau tai nepadėjo nuolat pasienyje likdavusio miesto plėtrai. 1870 m. Vižainys neteko miesto teisių. 1907 m. įsteigta mokykla su biblioteka ir skaitykla. Tačiau gyventojų skaičius nuolat mažėjo. 1921 m. Vižainyse buvo 1396 gyventojai, daugiausia užsiėmę žemės ūkiu. 1935 m. gegužės 31 d. kilo valstiečių maištas. 1939 m. susikūrė vietinių vokiečių militaristinė organizacija Selbstschutz. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti miestelio žydai. 1944 m. spalio 23 d. Vižainis užėmė Raudonoji armija, jie vėl atiteko Lenkijai.
Pavadinimo kilmė
Vižainio vardas siejamas su lietuvišku žodžiu vėžys, tačiau tai nėra galutinai patvirtinta etimologija.
