Tįstamasis augimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar wiki klaidų taisymas
Eilutė 3: Eilutė 3:
Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių pumpurai.
Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių pumpurai.


Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės membranoje esančios H<sup>+</sup> [[ATFazė]]s veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H<sup>+</sup> jonai daro ją labiau tąsią, greitintami augimą. Visą tokio augimo procesą koordinuota fitohormonas [[Auksinas|auksinas]] (ß-indolilacto rūgštis). Šių sistemų dėka ląstelės gali procesą valdyti (pavyzdžiui, prireikus pasisukdamos taip augantį augalo organą saulės šviesos link).
Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės membranoje esančios H<sup>+</sup> [[ATFazė]]s veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H<sup>+</sup> jonai daro ją labiau tąsią, greitintami augimą. Visą tokio augimo procesą koordinuota fitohormonas [[auksinas]] (ß-indolilacto rūgštis). Šių sistemų dėka ląstelės gali procesą valdyti (pavyzdžiui, prireikus pasisukdamos taip augantį augalo organą saulės šviesos link).


Lietuvoje tįstamasis augimas nuo seno nuodugniai tiriamas Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje.
Lietuvoje tįstamasis augimas nuo seno nuodugniai tiriamas Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje.

19:35, 10 gruodžio 2005 versija

Tįstamasis augimas (angl. stretch growth) - augaluose aptinkamas augimo būdas, kuomet ląstelės matmenys daugsyk padidėja vien didinant centrinės vakuolės tūrį. Centrinė vakuolės osmotinis potencialas paprastai didesnis nei ląstelę supančio vandens. Todėl vanduo tam tikru slėgiu veržiasi į vakuolę. Neaugančioje ląstelėje vakuolė padidėti negali nes šį spaudimą galop kompensuoja ląstelės sienelės spaudimas. Jei sienelė tampa elastinga ir ima tįsti, vakuolė gali tapti palyginus labai didelė, užimdama didžiąją dalį ląstelės. Tokia padidėjusi ląstelė gali optimaliau (vienu sluoksniu) išdėstyti chloroplastus. Citoplazmos kiekis paprastai nepadidėja ar padidėja nežymiai.

Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių pumpurai.

Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės membranoje esančios H+ ATFazės veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H+ jonai daro ją labiau tąsią, greitintami augimą. Visą tokio augimo procesą koordinuota fitohormonas auksinas (ß-indolilacto rūgštis). Šių sistemų dėka ląstelės gali procesą valdyti (pavyzdžiui, prireikus pasisukdamos taip augantį augalo organą saulės šviesos link).

Lietuvoje tįstamasis augimas nuo seno nuodugniai tiriamas Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje.

Pavyzdys

Tįstamuoju augimu užaugusios svogūno lukšto ląstelės schema: