Gdanskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: sco:Gdańsk
Eilutė 171: Eilutė 171:
[[ru:Гданьск]]
[[ru:Гданьск]]
[[sc:Gdańsk]]
[[sc:Gdańsk]]
[[sco:Gdańsk]]
[[se:Gdańsk]]
[[se:Gdańsk]]
[[simple:Gdańsk]]
[[simple:Gdańsk]]

23:47, 20 rugpjūčio 2008 versija

Gdansko herbas

Gdanskas (anksč. Dancigas, lenk. Gdańsk, vok. Danzig) – uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio (Hel) pusiasalio pusėje. 461,5 tūkst. gyventojų (2003 m.). Pamario vaivadijos sostinė.

Miestu teka dvi Vyslos upės atšakos, jame daug tiltų. Išskyrus pramonės rajonus ir modernųjį Langarteną, Gdansko stilius viduramžiškas: daug siaurų vėjuotų gatvelių, namų stačiais stogais ir balkonais.

Istorija

1 Guldeno moneta (1923 m.)
Mieto panorama (XVII a. graviūra)
Miesto prieplauka su žymiuoju senoviniu kranu Żuraw (Krahntor) (1895 m.)

Manoma, kad šioje vietoje jau V amžiuje buvo nedidelė gyvenvietė, o pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 997 m.

Nuo 1308 m. lapkričio 14 d. miestas valdomas Vokiečių ordino.

1466 m., pasibaigus Trylikos metų karui tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei.

1793 m. po Lenkijos padalinimo miestas sugrįžta į Prūsijos valdymo sferą.

Pasibaigus I pasauliniam karui, pagal Versalio taikos sutartį (1919), miestas įgauną laisvojo miesto statusą, jį valdo Tautų Lyga. Pagal sutartį Lenkijai perduotos teritorijos priėjimui iki miesto, kuris buvo vadinamas Dancigo koridoriumi (dar. Lenkų koridorius), kuris skyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tuo metų mieste gyveno daugiausia vokiečių ir nedaug lenkų. Lenkai turėjo teisę į savas įstaigas: mokyklos, bibliotekos ir pan.

1939 m. Vokietija iš Lenkijos pareikalavo sugražinti miestą, bei suteikti galimybę susisiekti su Rytų Prūsija. Lenkijai atsisakius atsirado pretekstas pradėti karą. Rugsėjo 1 d. buvo miestas buvo atakuotas, pirmieji smūgiai teko miesto paštui ir Vesterplate įsikūrusiam lenkų garnizonui. Po atkaklaus lenkų patriotų priešinimosi, vis dėlto, jau kitą dieną miestas atiteko vokiečių kariuomenei ir buvo prijungtas prie Rytų Prūsijos.

1945 m. sausį Raudonoji armija smariai subombardavo miestą. Miesto centre sugriovimai siekė apie 70-80%. Pasibaigus II pasauliniam karui pagal Potsdamo konferencijos nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota ir pietinė dalis su Gdansku buvo atiduota Lenkijai (trečdalis atiteko TSRS (dab. Kaliningrado sritis), vokiečiiai bovo deportuoti.

8-me dešimtmetyje šiame mieste susikūrė nepriklausoma profsajunga Solidarumas (lenk. Solidarność), kurios veikla vėliau sudarė sąlygas socialistinio valdymo rėžimo subyrėjimui.

Iš karto po karo, nežiūrint į sunkią ekonominę padėtį, miestas buvo pradėtas atstatinėti, ypatingą dėmesį skiriant senamiesčio rekonstravimui.

Chronologija

Karališkojo miesto moneta valdant Zigmantui Vazai (1589 m.)

Įžymios vietos

Neptūno fontanas pašto ženkle (1937 m.)
Šv. Mergelės katedra
Jūrų muziejus

Senamiestis – XII-XVIII a. architektūrinis kompleksas.

  • Šv. Mergelės katedra (bazilika) – ankstyvosios gotikos, antra pagal dydį (po Kelno katedros) ir pati didžiausia plytinė, katedra Europoje. Pastatyta 13431505 m. Joje yra daug flamandų tapytojo Hanso Memlingo (Hans Memling) paveikslų, vaizduojančių paskutinįjį teismą.
  • Karališkasis kelias – kelias vedantis pro miesto vartų kompleksą, gatve Dluga pasiekiantis centrinę miesto turgaus aikštę (Dlugij targ), kurioje išsidėstę daug renesanso stiliaus žymių pastatų bei monumentų:
    • Miesto rotušė
    • Artuso kiemas
    • Neptūno fontanas
    • Aukso namai
    • Žalieji vartai
  • Birža (pastatyta 1379 m. (buvo pirklių gildija)
  • Šv. Kotrynos bažnyčia
  • Langartenas (Langgarten) – įkurtas 18951896 m. vietoje šiaurinės ir vakarinės tvirtovių: jame daug parkų, plačių gatvių, šiuolaikinė architektūra
  • Jūrų muziejus

Žymūs miestelėnai

Mokslas

Gdansko universitetas

Gdanske ir priemesčiuose yra daug mokslo įstaigų, jose mokosi apie 60 000 studentų.

  • Gdansko universitetas
  • Medicinos akademija
  • Muzikos akademija
  • Dailės akademija
  • Fizinio lavinimo ir sporto akademija
  • Gdansko kunigų seminarija
  • Politechnikos institutas
  • Uniwersytet Gdański
  • Ateneum – aukštoji mokykla

Daug aukštesniųjų mokyklų ruošiančių administravimo, finansų, ekonomikos, turizmo specialistų.

Kultūra

Gilią istorinę praeitį turinčiame mieste gausu kultūros aobjektų: muziejai, opera, teatras, kinoteatras, meno galerijos. Rengiamos miesto šventės, festivaliai, parodos, kiti kultūros renginiai.

Ekonomika

Gdansko jūrų uostas
Gdanskas

Ekonomiškai Gdanskas yra vienas svarbiausių Lenkijos miestų. Jame yra ne tik puikus jūrų uostas, bet ir gera infrastruktūra upių laivybai, geležinkelis į Varšuvą ir kitus svarbius Europos miestus. Kartu su Gdynia, per Gdanską eina didžioji dalis Lenkijos eksporto ir importo.

Išvystyta daug pramonės šakų: laivų statyba, geležinkelio vagonų ir traukinių gamyba, gaminami baldai, trąšos, ginklai, plytos, cigaretės, cukrus, apdorojami riešutai, gintaras ir kt.

Giminingi miestai



54°22′ š. pl. 18°38′ r. ilg. / 54.367°š. pl. 18.633°r. ilg. / 54.367; 18.633

Nuorodos