Demonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων }} – dievybė, dvasia) [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir [[religija|religijoje]] [[dvasia]] (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti [[žmogui]] vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti. |
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων }} – dievybė, dvasia) [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir [[religija|religijoje]] [[dvasia]] (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti [[žmogui]] vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti. |
||
Įvairiose religijose tai [[dvasinė būtybė]], užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Šėtonas|Šėtono]] angelai, sukilę prieš [[dievas|Dievo]] valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinti [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją{{ |
Įvairiose religijose tai [[dvasinė būtybė]], užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Šėtonas|Šėtono]] angelai, sukilę prieš [[dievas|Dievo]] valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinti [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją{{Žmogaus sielą}}. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę ([[kraujomaiša|kraujomaišos]] paaiškinimas). |
||
Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims. |
Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims. |
17:36, 15 rugpjūčio 2008 versija
Demonas (gr. δαίμων – dievybė, dvasia) folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.
Įvairiose religijose tai dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. Krikščioniškuose mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. Šėtono angelai, sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. Viduramžiais su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinti inkubais, su vyrais – sukubais. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energijąŠablonas:Žmogaus sielą. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę (kraujomaišos paaiškinimas).
Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų genijumi, dvasia globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.