Balbieriškio miškas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
(Jokio skirtumo)

11:09, 15 rugpjūčio 2008 versija

Balbieriškio miškasmiškas Prienų rajono savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 4 km į vakarus nuo Balbieriškio.

Geografija

Plotas 3580 ha, mišku apaugę 3180 ha. Valstybės reikšmės miško 2855 ha; priklauso Prienų miškų urėdijos Naujosios Ūtos ir Deksnės girininkijoms. Šiaurės rytų dalyje teka Ringis, šiaurės vakaruose - Rudė, pietuose - Kamaria, masyvo pietvakariniame pakraštyje - Vidupis. Upeliai ir jų intakai reguliuoti, miškai nusausinti. Paviršius lygus su lėkštomis įdubomis.

Medynai

Augavietės labai derlingos laikinai užmirkusios, labai derlingos užmirkusios, pelkinės nusausintos. 9% miško yra ekosistemų apsaugos, 91% ūkinės paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 6%. Eglynų yra 42%, beržynų 22%, juodalksnynų 18%, ąžuolynų 7%, drebulynų 5%, pušynų ir liepynų po 2%, uosynų ir skroblynų po 1%. Jaunuolynai sudaro 21%, pusamžiai medynai 42%, pribrestantys 19%, brandūs 18%. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I, 6, skalsumas 0,77, tūris 221 m/ha, kasmet priauga 7,6 m /ha. 265 ha priskirti Ąžuolų draustiniui. Yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų.

Istorija

1863 m. miške stovyklą buvo įrengę sukilėliai. Sovietinės okupacijos metais, nuo 1944 m. rudens, Balbieriškio miške veikė pavieniai Lietuvos partizanų būriai, kurie 1945 m. pr. buvo sutelkti į Vaidoto grupe. Grupė priklausė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinei. 1951 m. rudenį grupė išformuota. [1]

Šaltiniai

  1. Algirdas Brukss, Dalius Žygelis Balbieriškio miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 482 psl.