Mysija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 69: Eilutė 69:
[[fr:Mysie]]
[[fr:Mysie]]
[[it:Misia]]
[[it:Misia]]
[[ja:ミュシア]]
[[ko:미시아]]
[[ko:미시아]]
[[no:Mysia]]
[[no:Mysia]]

06:11, 14 rugpjūčio 2008 versija

Senovės Mažosios Azijos regionas
Mysija (Μυσία)
Mysijos Olimpo kalnas
Vieta Šiaurės vakarų Anatolija
Valstybingumo laikotarpis: XV-XIV a. pr. m. e. (Asuva)
???
Svarbiausi miestai Pergamas
Tautos Mysai, Frygai
Romos provincija Azija
Mysija - vienas Mažosios Azijos regionų
Mažosios Azijos istorija
Mažosios Azijos priešistorė
Hatai
Hetitų valstybė
kaškai, muškiai, palai, luviai
Siro-hetitai, kitos valstybės:
Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Makedonija > Antigonidai
Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija
Romos imperija (Azija)
Bizantijos imperija
Turkijos istorija

Mysija arba Mizija (graikų kalba: Μυσία) buvo istorinė sritis šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Lydija pietuose, Bitinija rytuose ir Troada bei Aeolide vakaruose.

Hetitų imperijos laikais teritorija buvo vadinta Asuva (Assuwa}.

Geografija

Mysijos ribos nėra aiškios ir apibrėžtos. Šiuo vardu vadinamas Mažosios Azijos šiaurės vakarų kampas, besiglaudžiantis prie Marmuro jūros, o taip pat prie Egėjo jūros. Buvo laikoma, kad jos natūraliomis geografinėmis ribomis yra Olimpo kalnas šiaurėje ir Temno kalnas pietuose, skiriantis nuo Lydijos.

Vietinis kraštovaizdis pasižymi miškingomis kalvomis ir dideliu gyventojų tirštumu bei gausiais miesteliais.

Graikams kolonizuojant vakarines pakrantes, nuo Mysijos buvo „atrėžtos“ vakarinės dalys, kurios tapo Troada ir Aeolide. Tačiau plačiąja prasme Mysija apima ir šias sritis.

Istorija

Asuva

II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Mysija sutapo su teritorija, kuri hetitų raštuose minima kaip Asuva. Tai buvo konfederacija smulkių valstybėlių (miestų), kurių minimi 22, tarp kurių: Warsiya, Taruisa, Wilusiya, Karkija. Kai kurios tų smulkiųjų valstybėlių buvo identifikuotos. Pvz., Wilusiya tapatinama su Troja (Ilionas), Taruisa - su Troada. Yra spekuliacijų, kad Karkija galėtų būti Karija, o Warsiya - Likija, bet tuo atveju dalis regiono turėtų atsidurti Mažosios Azijos pietvakariuose, į pietus nuo Arcavos valstybės. Tuo metu Mysija galėjo būti tik viena konfederacijos narių, bet ji vėliau davė vardą visam regionui.

Spėjama, kad Asuva buvo užkariauta Tuhdalijos I laikais (apie 1400 m. pr. m. e.) ir įjungta į Hetitų imperiją.

Asuvos pavadinimas galėjo duoti pavadinimą visam Azijos žemynui.

Trojos karo ir vėlesnis laikotarpis

Trojos karo metu Graikai kovojo su šiuo regionu, siekdami čia įsigalėti. Jiems dalinai pavyko. Ilgainiui graikai (iš Mileto) kolonizavo Mysijos pakrantes, kurios tapo Aeolide.

Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai

VI a. pr. m. e. Achemenidų imperija užkariavo Mysiją. Tačiau ji ne kartą sukildavo kartu su Jonija, Aeolide.

334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Mysiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Mysija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio 301 m. pr. m. e. - Lisimachui. Ilgainiui ji buvo absorbuota į Pergamo karalystę.

133 m. pr. m. e. Romos imperijai įgijus Pergamo karalystę, Mysija kartu su kitomis sritimis buvo paversta Azijos provincija.