Prefektūra (Japonija): Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: mn:Японы засаг захиргааны хуваарь |
||
Eilutė 104: | Eilutė 104: | ||
[[ko:도도부현]] |
[[ko:도도부현]] |
||
[[la:Index Praefecturarum Iaponiae]] |
[[la:Index Praefecturarum Iaponiae]] |
||
[[mn:Японы засаг захиргааны хуваарь]] |
|||
[[nl:Prefecturen van Japan]] |
[[nl:Prefecturen van Japan]] |
||
[[no:Japans prefekturer]] |
[[no:Japans prefekturer]] |
03:44, 9 rugpjūčio 2008 versija
Japonijos prefektūros (jap. 都道府県 = todōfuken) – Japonijos administraciniai vienetai, susiformavę 1888 m. Jų yra 47, ir dauguma vadinamos 県 ken. Kai kurie administraciniai vienetai turi kitokius pavadinimus: Osaka ir Kyoto vadinami 府 fu, Tokijas – 都 to, Hokkaido – 道 dō. 1871 m. įvedus prefektūras jų buvo virš 300, 1888 m. jų skaičius sumažintas iki 47. 1947 m. išleistu įstatymu prefektūroms suteikta didesnė autonomija ir politinė valdžia.
Sąraše prefektūros išvardintos nuo šiauriausiai esančios iki piečiausiai esančios. Toks vardinimas yra priimtas Japonijoje.
Tarpusavyje prefektūros yra grupuojamos į regionus 地方čihō.
Smulkesni prefektūrų padaliniai apibendrintai vadinami 市町村 šičiōson. Jų yra trys rūšys: miestas 市 ši, miestelis 町 čiō/mači ir kaimas 村 son/mura.
Senoji administracijos sistema
Pagrindinis straipsnis: Japonijos žemės
Nors šiuolaikinės prefektūros vaidina svarbų vaidmenį Japonijos gyvenime, jos susiformavo ant daugiau nei tūkstantį metų egzistavusios senosios Japonijos administravimo sistemos, kuri šalyje vis dar svarbi, ypač kalbant apie regionų kultūrą ir tradicijas.
Senoji administracijos sistema buvo sukurta VII a, vykdant Taika reformas, ir rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Visa Japonija buvo padalinta į septynis 道 dō (ščidō), kurie dalinti į žemes 国 kuni, o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (kio, ri), iki pačio smulkiausio administracinio vieneto – 戸 to, atitinkančio vieną šeimą.
Žemės, kuni, ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip Bizen keramika, Kaga audinių dažymas, Ečigo kardai ir pan.
Taip pat žiūrėkite
Regionai ir prefektūros:
Regionai Prefektūros Kita |