Balys Dvarionas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 52: Eilutė 52:
*[http://www.dvarionas.lt/competition/index.php?ln=lt Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas]
*[http://www.dvarionas.lt/competition/index.php?ln=lt Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas]
*[http://www.mic.lt/lt/info/288 Edmundo Gedgaudo straipsnis "Mozaika Balio Dvariono šimtmečiui" Muzikos informacijos ir leidybos centre]
*[http://www.mic.lt/lt/info/288 Edmundo Gedgaudo straipsnis "Mozaika Balio Dvariono šimtmečiui" Muzikos informacijos ir leidybos centre]
*[http://www.mxl.lt/lt/classical/persons/info/dvarionas?ref=%2Flt%2Fclassical%2Fpersons Balys Dvarionas Muzikos informacijos ir leidybos centre, biografija, kūriniai, įrašai, nuotraukos] (lietuvių k.)


[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai|Dvarionas, Balys]]
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai|Dvarionas, Balys]]

14:09, 29 liepos 2008 versija

Balys Dvarionas (1904 m. birželio 19 d. Liepojoje - 1972 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, palaidotas Palangoje) - lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, profesorius.

Biografija

Šeima

Balys Dvarionas gimė gausioje lietuvių vargonininko, instrumentų meistro Dominyko Dvariono šeimoje, kurioje išaugo 11 vaikų, iš jų 7 tapo muzikais. Brolis pianistas Kazimieras Dvarionas, sesuo dainininkė Julija Dvarionaitė-Montvydienė. Žmona pianistė Aldona Dvarionienė-Smilgaitė, sūnus smuikininkas Jurgis Dvarionas, duktė pianistė Aldona Dvarionaitė. Dukterėčios Margarita Dvarionaitė, Eleonora Dvarionaitė.

Studijos

Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas, vėliau mokėsi privačiai pas latvių kompozitorių Alfredą Kalninį. 1916-1918 m. Liepojoje vargonininkavo bei dirigavo Lietuvių draugijos jaunimo chorui. 1920-1924 m. studijavo Leipcigo konservatorijoje, Roberto Teichmiulerio fortepijono klasėje. Studijavo kompoziciją pas Štefaną Krelį ir Zygfridą Karg-Elertą. Baigęs konservatoriją, grįžo į Kauną ir surengė savo pirmąjį rečitalį. 1925-1926 m. tobulinosi Berlyne pas žymų pianistą virtuozą Egoną Petri. 1934 m. vasarą tobulinosi Tarptautinėje dirigentų akademijoje Zalcburge. 1939 m. vasaros semestrą lankė Leipcigo konservatorijos Hermano Abendroto dirigavimo klasę ir eksternu išlaikė diplominius dirigavimo egzaminus.

Veikla

Nuo 1924 m. kaip pianistas koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1931 m. dirigavo simfoniniams orkestrams. 1935-1938 m. Kauno radiofono simfoninio orkestro vadovas. Lietuvai atgavus Vilnių, Balys Dvarionas su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu įkūrė Vilniaus miesto savivaldybės simfoninį orkestrą ir 1939-1940 m. jam vadovavo. 1940-1941 ir 1958-1964 m. Lietuvos TSR filharmonijos simfoninio orkestro vyr. dirigentas. 1946-1965 m. Lietuvos dainų švenčių vyr. dirigentas. Kaip simfoninių orkestrų dirigentas koncertavo užsienyje.

1926 m. pakviestas mokyti fortepijono Kauno muzikos mokykloje. Ją perorganizavus, dėstė Kauno konservatorijoje (nuo 1933 m.), vėliau - Lietuvos konservatorijoje Vilniuje (nuo 1949 m.). 1947 m. profesorius.

1973 m. Vilniaus septynmetei muzikos mokyklai suteiktas Balio Dvariono vardas.

Kūryba

Kaip kompozitorius daugiausiai reiškėsi po Antrojo pasaulinio karo. Kartu su Stasiu Vainiūnu, Antanu Račiūnu ir kitais Balys Dvarionas pokario metais kūrė romantinio stiliaus, liaudies dainų citatomis pagrįstą muziką, kuri atitiko to meto partinių ideologų propaguojamo socrealizmo stiliaus reikalavimus. Baliui Dvarionui ir Jonui Švedui buvo patikėta sukurti LTSR himno muziką.

Balys Dvarionas rašė įvairių žanrų muziką (opera, baletas, simfonija, koncertai, uvertiūros, kameriniai opusai, muzika kinui ir teatrui). Tačiau romantinė stilistika visuomet buvo artima šiam kūrėjui, jo muzikoje susipynė Vakarų ir Rytų Europos romantikų įtaka. Į lietuvių muzikos istoriją kompozitorius įėjo ir kaip vieno pirmųjų baletų, pirmojo koncerto smuikui kūrėjas.

Kūryba romantinės krypties - improvizaciška, emocinga, melodinga, natūraliai perteikianti lietuvių Liaudies dainų intonacijas, lanksčios ritmikos, skaidriai spalvingos harmonijos ir orkestruotės. [1] Jo muzikai labiau būdingas muzikinių minčių eksponavimas, jų gretinimas, nei ištisinis plėtojimas. Tai ryšku stambios formos kūriniuose (balete, operoje ir kt.). Labai populiarios Balio Dvariono miniatiūros fortepijonui (ciklai „Mažoji siuita“, „Žiemos eskizai“), chorui („Patarlės“). Daugelis kompozitoriaus kūrinių yra romantinio stiliaus. Tik paskutinieji opusai - „Humoreska“, „Mikropreliudai“ - turi konstruktyvizmo bruožų.

Mokiniai

Svarbiausi kūriniai

  • Opera „Dalia“ (1957 m.)
  • Baletas „Piršlybos“
  • Simfonija e-mol „Lenkiuos gimtajai žemei“
  • Koncertas smuikui ir orkestrui (1948 m., TSRS valstybinė premija, 1949 m.)
  • Du koncertai fortepionui ir orkestrui (1960 m. ir 1962 m., už I koncertą LTSR valstybinė premija, 1960 m.)
  • Koncertas valtornai ir orkestrui (1963 m.)
  • Variacijos fagotui ir orkestrui (1946 m.)
  • Sonata baladė smuikui ir fortepionui
  • Choro ir solo dainos
  • Siuitos fortepionui
  • kiti simfoniniai ir kameriniai kūriniai
  • kino filmų ir dramos spektaklių muzika

Šaltiniai

  1. Vytautas Landsbergis Balys Dvarionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 242 psl.

Literatūra

  • J. Gaudrimas Balys Dvarionas Vilnius, I960 m.
  • Balys Dvarionas. sud. J. Gaudrimas. Vilnius, 1982 m.

Nuorodos