Eglė Bučelytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
[[1981]] m. baigė Vilniaus 23–iąją vidurinę mokyklą, [[1986]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos fakultete – [[žurnalistika|žurnalistiką]]. 1986 m. pradėjo dirbti [[Lietuvos radijas ir televizija|Lietuvos televizijoje ir radijuje]]: Lietuvos radijo programų direkcijos Planavimo ir išleidimo skyriaus išleidėja, nuo 1986 m. gegužės mėn. iki [[1990]] m. – Lietuvos TV Informacijos redakcijos Pramonės, mokslo ir technikos skyriaus redaktore. |
[[1981]] m. baigė Vilniaus 23–iąją vidurinę mokyklą, [[1986]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos fakultete – [[žurnalistika|žurnalistiką]]. 1986 m. pradėjo dirbti [[Lietuvos radijas ir televizija|Lietuvos televizijoje ir radijuje]]: Lietuvos radijo programų direkcijos Planavimo ir išleidimo skyriaus išleidėja, nuo 1986 m. gegužės mėn. iki [[1990]] m. – Lietuvos TV Informacijos redakcijos Pramonės, mokslo ir technikos skyriaus redaktore. |
||
Įsteigus Lietuvos televizijos naujienų direkciją, nuo 1990 m. dirbo Laidų vedėjų skyriaus redaktore, nuo [[1991]] m. – „Vakaro žinių“ |
Įsteigus Lietuvos televizijos naujienų direkciją, nuo 1990 m. dirbo Laidų vedėjų skyriaus redaktore, nuo [[1991]] m. – „Vakaro žinių“ vedėja. [[1996]] m. Lietuvos TV tarifikacinė komisija suteikė pirmąją žurnalistės kategoriją. Šiuo metu dirba [[Lietuvos nacionalinė televizija | Lietuvos televizijos]] naujienų tarnyboje žinių vedėja. |
||
1991 m. [[sausio 13]] d. naktį sovietiniams desantininkams šturmuojant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, iš televizijos studijos komentavo įvykius iki visiško laidų transliacijos nutraukimo. Už tai viena pirmųjų Lietuvoje apdovanota [[Sausio 13-osios atminimo medalis|Sausio 13 atminimo medaliu]]. |
1991 m. [[sausio 13]] d. naktį sovietiniams desantininkams šturmuojant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, iš televizijos studijos komentavo įvykius iki visiško laidų transliacijos nutraukimo. Už tai viena pirmųjų Lietuvoje apdovanota [[Sausio 13-osios atminimo medalis|Sausio 13 atminimo medaliu]]. |
22:18, 14 liepos 2008 versija
Eglė Bučelytė (g. 1963 m. sausio 12 d., Vilniuje) – Lietuvos televizijos žurnalistė.
Biografija
1981 m. baigė Vilniaus 23–iąją vidurinę mokyklą, 1986 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete – žurnalistiką. 1986 m. pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje ir radijuje: Lietuvos radijo programų direkcijos Planavimo ir išleidimo skyriaus išleidėja, nuo 1986 m. gegužės mėn. iki 1990 m. – Lietuvos TV Informacijos redakcijos Pramonės, mokslo ir technikos skyriaus redaktore.
Įsteigus Lietuvos televizijos naujienų direkciją, nuo 1990 m. dirbo Laidų vedėjų skyriaus redaktore, nuo 1991 m. – „Vakaro žinių“ vedėja. 1996 m. Lietuvos TV tarifikacinė komisija suteikė pirmąją žurnalistės kategoriją. Šiuo metu dirba Lietuvos televizijos naujienų tarnyboje žinių vedėja.
1991 m. sausio 13 d. naktį sovietiniams desantininkams šturmuojant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, iš televizijos studijos komentavo įvykius iki visiško laidų transliacijos nutraukimo. Už tai viena pirmųjų Lietuvoje apdovanota Sausio 13 atminimo medaliu.
Prisiminimai apie sausio 13-osios įvykius
„Tankams ir šarvuočiams pradėjus važiuoti pro Vingio parką link mūsų, su režisiere V.Kikilaite išėjome iš kabineto ir nusileidome į II studiją. Apačioje jau išgirdome tankų šūvius prie TV Bokšto. Studijoje likau su operatoriumi, duris iš išorės užrakino ir likome čia iki tol, kol desantininkai su kirviu neiškapojo durų. Visą buvimo studijoje laiką girdėjosi sproginėjimai, drebėjo sienos. Tai tęsėsi apie pusę valandos, o gal valandą. Pirmiausia per studijos langą pamačiau, kaip kariškiai įsiveržė į režisierių pultą, po to dar apie 10 minučių laužė mūsų duris. Įbėgę liepė nejudėti, nesikalbėti, nes šaudys. Išvarę į koridorių, vis kartojo tuos pačius žodžius: “Ne razgovarivat, a to budem streliat”. Leido pasiimti paltus iš 4 aukšto kabineto ir visi, kurie mus lydėjo etapais, jautė pareigą pasakyti, jog mūsų milicininkas nušovė kareivį, todėl jie mus ir užėmė. Visas pastatas buvo pilnas dūmų, ant grindų pilna stiklų šukių, išvartyti gėlių vazonėliai. Kai išėjau į lauką, pamačiau tikrą karą. Baisiausia buvo virš galvų lekiančios trasuojančios kulkos“.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija, 1997 Vilnius
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, III tomas, 2003 Vilnius