Enciklopedija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: bm:Ansiklopedi |
S att |
||
| Eilutė 63: | Eilutė 63: | ||
== Enciklopedijos užsienio kalbomis == |
== Enciklopedijos užsienio kalbomis == |
||
{{attention}} |
|||
{| border="1" cellpadding="2" style="width:100%; border-collapse:collapse; border-color:#dfe0e3; background-color:#f9f9fb; font-size:85%; letter-spacing:1px" |
{| border="1" cellpadding="2" style="width:100%; border-collapse:collapse; border-color:#dfe0e3; background-color:#f9f9fb; font-size:85%; letter-spacing:1px" |
||
|+'''Apimtis''' |
|+'''Apimtis''' |
||
01:15, 25 birželio 2008 versija
Enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys. Žodis yra kilęs iš graikiškų žodžių εγκύκλιος παιδεία (enkyklios paideia), reiškiančių žinių sukimasį.
Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji Encyclopædia Britannica ar vokiškoji Brockhaus) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės).
Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, Didžioji Tarybinė Enciklopedija ar „Encyclopedia Judaica“). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.
Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose.
Enciklopedijos bruožai
Pagrindiniai požymiai
Pagrindiniai moderniosios enciklopedijos požymiai (po 1700) yra šie:
Universalumas ir/arba visapusiškumas, totalumas, absoliutumas.
- Enciklopedija siekia pateikti (kiek įmanoma) visas Žmonijos sukauptas žinias; leidėjas (Brokhauzas rašė: ...„visas pasaulio žinias“); tuo ji skiriasi nuo dalykinių žinynų. Yra atskirų sričių enciklopedijų, bet ir jų tikslas yra išsamiai ir visapusiškai pateikti dalykines žinias.
- Alstedas taip formulavo enciklopedijai keliamus reikalavimus (1630):
- „Encyclopaedia est methodica comprehensio rerum omnium in hac vita homini discendarum“ :: „Enciklopedija yra metodinis supratimas apie visa tai, ką žmogus turi išmokti (mokytis) per visą savo gyvenimą“.
Žinių pateikimas tam tikra tvarka.
- Enciklopedija pateikia dalykinę medžiagą alfabeto, sistematiniu, implicitiniu ar eksplicitiniu principu, tvarka (plg. makrostruktūra).
Patikimumas.
- Enciklopedija siekia pateikti kuo patikimesnes žinias.
Pozityvus ir vienareikšmiškas žinių pateikimas.
- Visuomet siekiama pateikti tik vieną kompromisinį, visas puses tenkinantį, kuo neutralesnį požiūrio variantą. Jei straipsnio autoriams niekaip nepavyksta sutarti tarpusavyje, tenka pateikti ir priešingus ar besiskiriančius požiūrius. Pierre Bayle žodynus (Dictionnaire) formaliai prilygina enciklopedijai, bet abejoja ir remia skeptinį požiūrį.
Reikšmingumas, svarba, žinių atranka.
- Enciklopedija atskiria svarbius dalykus nuo nesvarbių; nesvarbūs dalykai nepatenka į enciklopediją (plg. Lemos selekcija).
- Santykinai svarbūs dalykai pateikiami išsamiai ne tokių svarbių dalykų atžvilgiu arba jie išskiriami kitokiu būdu (iliustracijų gausa, papildoma medžiaga, nuorodomis).
Pasaulio aiškinimas ir interpretacija.
- Enciklopedija pateikia ne tik faktines žinias, bet ir jas priskiria tam tikram kontekstui, besiremdama kokiu nors požiūrio tašku; ji parodo asmens reikšmingumą ar išradimą ir taip interpretuoja supantį pasaulį. Enciklopedija vengia vertinti atskirų kūrinių ar darbų.
Supaprastinimas.
- Enciklopedija redukuoja atitinkamo dalyko sudėtingumą (redukcija) ir pateikia paprastą (bet kartais „primityvią“, supaprastintą) dalyko sampratą nespecialistui. Tam tikros srities ekspertams jis gali pasirodyti naivokas ir pernelyg fragmentiškas.
- Kitos enciklopedijos funkcijos: rinkimas, substitucija, patvirtinimas, sutvarkymas, indoktrinacija, informavimas, švietimas bei kitos.
Savita skaitymo metodika.
- Enciklopedija nėra vientisa kaip literatūros kūrinių atveju. Ji siūlo tikslingą informacijos paiešką (naudojama sistematika, registrai, nuorodos). Galima rasti tik tokią informaciją, apie kurią kažkiek žinoma („raktiniai žodžiai“). Platonas Menone rašo (80d): „Ar galima ko nors ieškoti, jei to nepažįstama?“.
Antrinių šaltinių kompiliacija (sąvadas).
- Enciklopedija atrenka jai tinkamus šaltinius, juos atskiria bei įvertina, atrūšiuodama žinias iš kelių galimų alternatyvų; žinių ji neprodukuoja, o jas tik renka.
Ideologijos vengimas ir neutralumas.
- Enciklopedija pateikia faktines žinias, atsiribodama nuo jų vertinimo. Tačiau neįmanomas visiškai nešališkas požiūris – kiekviena enciklopedija turi atskirus tikslus ir interesus, nors net jei jie nėra aiškiai įvardinti. Juos atspindi laikmetis, autoriai ir jų pasaulėžiūra, išsilavinimas bei kultūra.
- Viduramžių enciklopedijose šlovintas Dievas, vertinant jo įstabią kūriniją, Naujųjų laikų enciklopedijos kaip Encyclopédie bei Dictionnaire rėmė Renesansą, Didžioji tarybų enciklopedija siekė dokumentuoti socialistinius laimėjimus. Leidinio tikslai atspindi laikmetį, kartais tarnauja santvarkos legitimacijai, visuomenės modelio propagandai.
- Nė viena enciklopedija negali neturėti jokių tikslų. Skirtumas tik tas, kaip tai parodoma ar deklaruojama. Kiekviena enciklopedija atspindi laiko dvasią, įtakojančią rašto, kalbos ir kitokią (ne)rašytinę) kultūrą.
Kiti enciklopedijos bruožai
- Enciklopedija suteikia informacijos apie dalykų turinį (Žmonijos žinias), ne apie sąvokas (tai yra semantinės žinios). Jai būdinga mikrostruktūra yra labiau atviresnė negu lakoniška žodyno forma.
Formos prezentacija.
- Enciklopedijos struktūra turi daugybę nuorodų, nėra išnašų ar išsamios bibliografijos. Enciklopedija – vienintelis mokslinės publikacijos žanras, forma, kuriame atsisakoma detalių bibliografinių šaltinių (dėl leidėjų ir autorių autoritetingumo).
Sąsajos su kalba, kultūra.
- Modernusis pasaulis neturi tokios universalios kalbos kaip Viduramžiais buvo Lotynų kalba. Enciklopedijos skaitytojai – jau nebe mokslininkai (kaip buvo anksčiau), o plačioji visuomenė. Iš jos negalima reikalauti mokėti tam tikrą kalbą (pvz., anglų k.). Enciklopedijos kuriamos tam tikra kalba, ja tobulinamos ir platinamos tik tam tikrame regione, kultūrinėje plotmėje. Moderniosios rašytinės enciklopedijos į užsienio kalbas nėra verčiamos.
Dispozityvi požymių visuma:
- Ne visos enciklopedijos turi aukščiau paminėtas savybes.
- Ne visi leidiniai, kurių viršelyje yra žodis „enciklopedija“, yra enciklopediniai leidiniai. Enciklopedijų samprata kinta kiekvienoje epochoje. Kartais jos išleidžiamos kitais pavadinimais: tai gali būti sąvadai, dalykiniai metraščiai, kelionės užrašai, biografijos, iliustraciniai ir aprašomieji žemėlapiai. Tai priklauso nuo terminijos ypatumų, įvairių kultūrų bei mokslo tradicijų.
Enciklopedijos užsienio kalbomis
|
Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus). |
| Pavadinimas (sutrumpintai) | Pavadinimas (pilnas) | Forma | Straipsnių skaičius | Žodžių skaičius | Iliustracijos | Vaizdo įrašai | Garso įrašai | Internetinių nuorodų |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Britannica | Encyclopaedia Britannica (EB) | 32 tomai | >65 000 | 44 mln. | >24 000 | nėra | nėra | ? |
| Britannica | BURS, 2005 | 6 CD arba 1 DVD | >100 000 | >54 mln. | >17 650 (*) | ? | ? | 165 000 |
| Brokhauzo enciklopedija | Elektroninė enciklopedija | USB jungtis, 2 DVD | >300 000 | 33 mln. | >40 000 | 300 | 3000/ 70 h | >22 000 |
| Enciclopedia universal | Enciclopedia Espasa 2004 | 90 tomai + 1 DVD | >900 000 | >200 mln. | >100 000 | ? | ? | ? |
| Enciclopedia universal Larousse | Enciclopedia universal Larousse 2003 | 4 CD arba 1 DVD | >150 000 | >25 mln. | ? | 10 500 vaizdo/garso įr., iliustracijų | ? | 2 300 |
| Microsoft Encarta | Profesionalioji enciklopedija 2006 | 4 CD arba 1 DVD | >50 000 | >20 mln. | >24 000 | >300 | >2 800 | 6 000 |
| Meyers | Didysis Majerso leksikonas, 26 t. | 26 tomai + CD | >150 000 | ? | >5 000 | nėra | nėra | ? |
| Pauly-Wissowa | (1890-2000) | 86 tomai ir 1 CD-ROM | ? | ? | ? | nėra | nėra | nėra |
| Vikipedija | (anglų k.) | online, spausdinta versija | ~ 1 100 000 | >230 mln. | >381 000 | ? | ~ 45 | >910 000 |
| Vikipedija | (vokiečių k.) | el., PDA, CD, DVD, WikiReader | ~ 340 000 | >110 mln. | >181 000 | ? | ~ 45 | >335 000 |
(*) įskait. garso ir vaizdo forma
Taip pat galite peržiūrėti straipsnį Enciklopedijos užsienio kalbomis.
Lietuviškos enciklopedijos
Enciklopedijos lietuvių kalba pradėtos rengti tik XX a. amžiuje (1910 m.), tačiau po poros metų darbai nutrūko. Idėja buvo atgaivinta 1929 m. Lietuvos kultūros taryboje.
Pirmosios enciklopedijos pradėtos leisti 1931–1933 m. (Lietuviškoji enciklopedija, I t., iki 1944 m. pasirodė 10 tomų), 1953–1966 m. JAV, Bostone lietuviai emigrantai išleido Lietuvių enciklopediją.
Tarybinės okupacijos metais buvo išleistos Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kitos enciklopedijos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido nemažai enciklopedinių leidinių. Didžiausias iš jų pagal apimtį – Visuotinė lietuvių enciklopedija, pradėta leisti 2001 m.
2008 m. kovo mėn. buvo išleisti 12 tomai VLE (iš numatytų 20). Taip pat reikšmingos yra Muzikos enciklopedija, Mažosios Lietuvos enciklopedija bei kiti enciklopediniai leidiniai.
Iš modernių elektroninių enciklopedijų paminėtina yra Atvirosios enciklopedijos entuziastų kuriama Lietuviškoji Vikipedija, pradėta rengti 2003 m. Šioje enciklopedijoje šiuo metu yra maždaug 216 341 straipsniai.